Lietuvõs architektūrà 1918–1940
Atkūrus Lietuvos valstybę jos atstatymo darbams organizuoti 1919 prie Prekybos ir pramonės ministerijos įsteigtas Technikos statomasis departamentas (veikė iki 1921), 1921 prie Vidaus reikalų ministerijos – Lietuvos atstatymo komisariatas (nuo 1923 Technikos, nuo 1925 Statybos, nuo 1935 Statybos ir sauskelių inspekcija). 1925 įsteigta Lietuvos inžinierių ir architektų sąjunga (Lietuvos architektų sąjunga). 1919–34 kultūros paveldo apsauga rūpinosi Lietuvos archeologijos komisija, nuo 1934 – Senovės paminklų apsaugos referentūra, nuo 1936 – Vytauto Didžiojo kultūros muziejus (visi prie Švietimo ministerijos).
Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais reikšmingų statybų nevykdyta. Statybos paspartėjo nuo 1925; 1925–39 kasmet buvo pastatoma po 17–19,5 tūkst. pastatų. Daugiausia statyta kaimuose, nes čia gyveno dauguma Lietuvos gyventojų, kūrėsi nauji ūkiai. Miestai plėtoti netolygiai. Beveik pusė visų miestų statybų vyko didžiuosiuose miestuose – Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Ukmergėje, daugiausia statyta laikinojoje sostinėje Kaune. Trūkstant plytų ir cemento populiariausia statybinė medžiaga buvo mediena. 1918–28 miestuose mūriniai statiniai sudarė 18% (Kaune – 34,4%, Šiauliuose – 30%), 1937 visoje šalyje – 6% (Kaune – 39%), 1939 – 7% (1938 Kaune apie 42,6%) visų pastatų. 4 dešimtmetyje svarbiausiuose statiniuose pradėta naudoti gelžbetonį, plieno konstrukcijas.
Trūko statybos ir architektūros specialistų. 3–4 dešimtmetyje dirbo architektai ir inžinieriai, mokslus baigę Rusijos (V. Dubeneckis, E. A. Frykas, A. Gordevičius, A. Jokimas, A. Maciejauskas, P. Markūnas, K. Reisonas, L. Ritas, M. Songaila), Rygos (R. Steikūnas, J. Šimoliūnas, F. Vizbaras), Vakarų Europos (B. Elsbergas, A. Funkas, V. Kopylovas, J. Kova‑Kovalskis, S. Kudokas, V. Landsbergis‑Žemkalnis, N. A. Mačiulskis, V. Ražaitis, A. Rozenbliumas, S. Stulginskis, A. Šalkauskis, V. Švipas) aukštosiose mokyklose, Lietuvos universiteto (įkurtas 1922, 1930–40 – Vytauto Didžiojo universitetas) Technikos fakultete (F. Bielinskis, A. Bistrickas, V. Bitė, K. Dušauskas‑Duž, J. Jasiukaitis, K. Krikščiukaitis, A. Lukošaitis). Statybos technikai buvo rengiami Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje (įkurta 1920). 1920–22 architektūros dalykai dėstyti Aukštuosiuose kursuose.
Retrospektyvizmo tendencijos
Lietuvos banko rūmai Kaune (1928, architektai M. Songaila, A. Funkas, F. Vizbaras)
20 a. 3 dešimtmečio Lietuvos visuomeninėje architektūroje vyravo retrospektyvizmo tendencijos. Pastatyta neoklasicistinių pastatų: Meno mokykla (1923) ir M. K. Čiurlionio galerijos laikinieji rūmai (1925, dabar Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas, abiejų architektas V. Dubeneckis), Lietuvos banko (1928, architektai M. Songaila, A. Funkas, F. Vizbaras, fasade K. Sklėriaus skulptūros), Neo-Lithuania (1928, dabar Moksleivių rūmai), Seimo ir Teisingumo ministerijos (1930, dabar Kauno filharmonija), Lenkų kredito draugijos (1932, dabar Medicinos bankas) rūmai (visų architektas E. A. Frykas), banko tarnautojų gyvenamasis namas V. Putvinskio gatvėje 38 (1925, architektai A. Gordevičius, F. Vizbaras, visi Kaune), V. Kudirkos mokyklos Kaune (1929, architektai F. Vizbaras, A. Jokimas, E. A. Frykas) ir Šiauliuose (1930, architektas K. Reisonas), Marijampolės mokytojų seminarija (1926, architektas J. Dragašius), Saulės gimnazija Švėkšnoje (1928, architektai J. Salenekas, A. Macijauskas).
Neostiliai ir tautinis stilius
20 a. 3–4 dešimtmetyje Lietuvos architektūroje ieškota tautinio stiliaus: taikyta liaudies architektūros formos, tautodailės dekoras (Šv. Onos bažnyčia Karmėlavoje, 1922, architektas V. Dubeneckis; neišliko, Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia Kyburiuose, 1927, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis, kooperatyvo Tulpė gyvenamasis namas Kaune, 1926, architektas A. Macijauskas).
Barokas laikytas lietuviškosios architektūros savastimi, jos interpretacijose naudotas stilizuotas tautodailės dekoras būdinga Valstybės teatro rūmų (dabar Kauno muzikinis teatras, architektas J. Golinevičius) rekonstrukcijai, bendrovės Ragutis pastatui Savanorių prospekte 9 Kaune (abu 1925, architektai V. Dubeneckis, M. Songaila). Neobaroko bruožai būdingi Šv. Mikalojaus Betygaloje (1930, architektas V. Dubeneckis), Šv. arkangelo Mykolo Ariogaloje (1926–39, architektai E. Peyeris, V. Michnevičius) bažnyčioms, Kristaus Karaliaus katedrai Panevėžyje (1929), Vyskupų rūmams Telšiuose (1930, abiejų architektas R. Steikūnas).
Kitų istorinių stilių retrospekcijos sakralinėje architektūroje retesnės: neoklasicizmo formos būdingos Šv. Juozapo Vadžgiryje (1924, architektas S. Kimontas), neogotikos – Švč. Mergelės Marijos vardo Sasnavoje (1928–38, architektas E. A. Frykas), Šv. Jono Krikštytojo Kuršėnuose (1933), neoromanikos – Eucharistinio Išganytojo Kybartuose (1928, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis), Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Kvėdarnoje (1929–40, architektas R. Steikūnas) bažnyčioms. Moderno bruožų turi geležinkelio stotys Marijampolėje, Tauragėje, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Kretingoje (visų architektas E. A. Frykas).
Modernizmas
20 a. 3 dešimtmečio pabaigoje Lietuvos architektūroje plito modernizmas. Art deco stilistika būdinga Ugniagesių (1930, architektai E. A. Frykas, J. Peras, A. Jokimas), Valstybės draudimo (1932, architektas A. Gordevičius, dabar Kauno medicinos universitetas, fasade J. Zikaro skulptūros) rūmams, daugiabučiams gyvenamiesiems namams S. Daukanto gatvėje 14 (architektas L. Ritas), Vytauto prospekte 58 (architektas J. Peras), A. Mickevičiaus gatvėje 17 (visi 1928, architektas E. Frykas), K. Donelaičio gatvėje 77 (1929, architektai V. Dubeneckis, L. Ritas), kino teatrams Daina (1935, architektas S. Kudokas), Pasaka (statybos technikas Juozas Segalauskas, inžinieriai Jokūbas Rabinavičius, Albinas Paškevičius; dabar laisvalaikio namai Nautilus), Romuva (abu 1940, architektas Nikolajus Mačiulskis).
Klasikiniai kompozicijos principai, supaprastinti dekoratyviniai elementai taikyti architekto M. Songailos suprojektuotuose banko filialų rūmuose Panevėžyje (1930), Utenoje (1932, su architektu A. Funku), Raseiniuose, Ukmergėje (abu 1933), Tauragėje, Biržuose (abu 1935), Mažeikiuose (1937), Kretingoje (1938), Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmuose Kaune (1933, architektas V. Dubeneckis, dabar Kauno medicinos universitetas).
Žymiausias modernistinis pastatas Lietuvoje – Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai (1936, architektai V. Dubeneckis, K. Krikščiukaitis, K. Reisonas), jų architektūroje dera klasikinė kompozicija ir modernios formos. Modernizmo ir renesanso architektūros principai būdingi Karininkų ramovei (1937, architektai S. Kudokas, K. Krikščiukaitis, fasade B. Pundziaus skulptūros, tautinio stiliaus svetainė).
Modernizmas ryškesnis pastatuose, kurių architektūrinę raišką formuoja proporcijos, lygių ir skaidytų plokštumų darna, ritmą sudaro pasikartojančios traukos, lizenos ir vienodi langai. Daugiausia konstruktyvių, racionalių, funkcionalių pastatų suprojektavo V. Landsbergis‑Žemkalnis: apskrities savivaldybės (dabar Vyriausiasis policijos komisariatas), Kūno kultūros instituto (dabar Lietuvos sporto universiteto centriniai rūmai, abu 1933), bendrovės Pienocentras (su architektu K. Reisonu, 1934; dabar Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas), Prekybos, pramonės ir amatų (1938, dabar Kauno apskrities viešoji biblioteka, fasade B. Pundziaus bareljefai) rūmai, funkcionalistinė Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (su inžinieriais A. Rozenbliumu, V. Ražaičiu, 1936; dabar Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas, visi Kaune).
Centrinio pašto rūmai Kaune (1931, architektas F. Vizbaras)
Kiti modernistiniai pastatai: Centrinio pašto (1931), bendrovės Pažanga (abiejų architektas F. Vizbaras, 1934), Žemės ūkio (1932), Žemės banko (dabar Kauno technologijos universiteto centriniai rūmai, 1935, abiejų architektas K. Reisonas), Darbo (1939, dabar Kultūros namai, architektai A. Lukošaitis, A. Novickis), Taupomųjų kasų (dabar Kauno miesto savivaldybės pastatas, 1940, architektai B. Elsbergas, A. Funkas, A. Lukošaitis) rūmai, Kauno sporto halė (1939, inžinierius A. Rozenbliumas). Pastatyti Veterinarijos akademijos (1938, architektas J. Jasiukaitis), Kauno klinikų (architektai U. Cassanas, E. Ouchanoffas) statinių kompleksai. Modernių visuomeninių statinių pastatyta Šiauliuose (Tautininkų namai, 1934; apskrities valdybos, 1935; apygardos ligonių kasų, visų architektas V. Bitė; apygardos teismo, 1936, architektas K. Krikščiukaitis; pašto rūmai, 1939, architektas K. Dušauskas‑Duž), Klaipėdoje (Raudonojo Kryžiaus ligoninė, 1933, architektas R. Steikūnas; Pedagoginio instituto sporto rūmai, 1937, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis; Policijos pastatas, 1938, dabar S. Šimkaus konservatorija), Telšiuose (muziejus Alka, 1940, architektas S. Stulginskis).
A. Smetonos gimnazija Ukmergėje (1938, architektas F. Bielinskis)
4 dešimtmetyje pastatyta daug modernių, funkcionaliai suplanuotų mokyklų (pateikiami dabartiniai pavadinimai): J. Jablonskio (1931, architektas A. Jokimas), S. Nėries (1937, architektas F. Bielinskis), Šančių (architektas S. Kudokas), J. Gruodžio konservatorija (abi 1939, architektai F. Bielinskis, V. Ražaitis, visos Kaune), Vytauto Didžiojo Klaipėdoje (1934, architektas H. Reissmanas), M. Valančiaus Telšiuose (1936, architektas S. Stulginskis), A. Smetonos Ukmergėje (1938, architektas F. Bielinskis), Raseinių (1940, architektas A. Lukošaitis).
Sakralinėje architektūroje atsisakyta istorinių citatų, naudotos aiškios geometrinės formos, išliko tradicinės tūrinės erdvinės kompozicijos (bazilikinės arba halinės). Žymesnės bažnyčios Kaune: Šv. Vincento Pauliečio (1936, architektai A. Mačiulskis, B. Žintelis), Šv. Antano (1936, architektas A. Bistrickas), Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (1938, architektas A. Šalkauskis, presbiterijos arkoje L. Truikio tapyba). Nepriklausomybės simboliu tapo Kristaus Prisikėlimo bazilika Kaune (statyta 1934–40, atstatyta 2004); panašios tektonikos ir Kauno evangelikų reformatų bažnyčia (1937, abiejų architektas K. Reisonas). Modernių bažnyčių statyta ir kituose miestuose: Švenčiausiosios Jėzaus Širdies Mažeikiuose (1936, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis), Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos Papilyje (1927–1936, architektas F. Vizbaras), Švč. Mergelės Marijos Širdies Polekėlėje (1940, architektas E. Jankauskas‑Jankaitis, baigta 1977).
Gyvenamųjų namų daugiausia pastatyta Kaune, suprojektuoti nauji kvartalai. 4 dešimtmečio pradžioje pastatyta konstruktyvių formų daugiaaukščiai gyvenamieji namai Vytauto prospekte 30 (architektas V. Dubeneckis), Maironio gatvėje 13 (architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis, abu 1930), Kęstučio gatvėje 38 (architektas F. Vizbaras), V. Putvinskio gatvėje 60 (architektas B. Elsbergas, abu 1933). Daugiausia statyta 2–3 aukštų kelių butų gyvenamųjų namų: V. Putvinskio gatvėje 68 (1932, architektas A. Gordevičius), K. Donelaičio gatvėje 19 (1933), Vydūnio alėjoje 2 (1934, abiejų architektas A. Funkas), L. Sapiegos gatvėje 4 (1935, architektai L. D. Zimanas, I. Trakmanas).
Urbanistika beveik neplėtota; žymiausias pavyzdys – danų architekto M. Frandseno (su architektu A. Jokimu, 1923) sudaryta Kauno plano schema, iš dalies įgyvendinta Žaliakalnyje. 4 dešimtmetyje suplanuota Smeltės (1936, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis) ir Joniškės mikrorajonai Klaipėdoje.
Vilniaus architektūra
mokykla Antakalnio gatvėje Vilniuje (1930, architektas S. Narębskis; dabar Vilniaus Antakalnio gimnazija)
Lenkijos okupuotame Vilniuje architektūra plėtota menkai, pastatyta tik keletas reikšmingesnių pastatų, kurių architektūra atspindėjo Lenkijos tuometines architektūros tradicijas. Svarbiausi pastatai: retrospektyvistinė Technikos mokykla Olandų gatvėje (1928–40, architektas L. Sokołowskis), mokykla Antakalnio gatvėje (1930, architektas S. Narębskis; dabar Vilniaus Antakalnio gimnazija), funkcionalistinių namų kolonija Olandų, T. Kosciuškos, M. Dobužinskio gatvėse. Modernizmo tendencijas atspindi Pašto taupomųjų kasų (1937, architektai Z. Pugetas, J. Żórawskis; dabar SEB banko rūmai), Krašto ūkio banko (1938, architektai S. Gałęzowskis, J. Pańkowskis, dabar bendrovės Fragrances International verslo ir administracinis pastatas), Visuomenės draudimo bendrovės rūmai Gedimino prospekte (1938, architektai S. Murczyńskis, J. Sołtanas, dabar biurų pastatas), jų apdailai naudotas lenkiškas smiltainis. Vertingas funkcionalizmo pavyzdys – mokykla Liepkalnio gatvėje (1939, architektas R. Guttas).
2458