Lietuvõs architektūrà po 1990
Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia Elektrėnuose (1996, architektas H. Šilgalis)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėta statyti naujų tipų pastatai: prekybos kompleksai, bankai, biurai, daugiau statyta privačių gyvenamųjų namų. Pastatyta naujų sakralinių pastatų: bažnyčių – Šv. Kazimiero (1997, architektas A. Kančas), Šventosios Dvasios (1989–2010, architektai E. Miliūnas, D. Paulauskienė, abi Kaune), Šv. Kazimiero Klaipėdoje (1999, architektai R. Krištapavičius, A. Skiezgelas), Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos Alytuje (2001, architektai K. Kisielius, K. Pempė, G. Ramunis), Lietuvos kankinių Domeikavoje (1990–2005, architektai A. Asauskas, R. Mulokas, K. Pempė, G. Ramunis), Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos Nidoje (2003, architektai R. Krištapavičius, A. Zaviša); Šv. Juozapo kunigų seminarija Vilniuje (1998, architektai J. Balkevičius, M. Šaliamoras), kotryniečių vienuolynas Kaune (2000, architektai D. Paulauskienė, E. Miliūnas).
9 dešimtmetyje Lietuvos architektūros stilistikai įtakos turėjo nauja pasaulietinė architektūros kryptis – postmodernizmas, eklektiškai naudojantis istorinių architektūros stilių formas (restoranas-kavinė Astra Druskininkuose, 1983, architektas Č. Šliažas, bankas Hermis, dabar SEB bankas, Jogailos gatvėje Vilniuje, 1996, architektai K. Pempė, G. Ramunis). Nuo 10 dešimtmečio jis Lietuvoje susilpnėjo, naujuose pastatuose įsivyravo blizgūs stiklo, metalo, marmuro paviršiai: Vilniuje – oro uosto keleivių terminalas (1993, architektai A. Alekna, G. J. Telksnys, L. Vaitys, naujasis terminalas, 2007, architektai L. Vaitys, R. Kučinskas), bendrovės Bitė GSM administracinis pastatas Žemaitės gatvėje (2000, architektai T. Paulauskas, T. Mazūras, G. J. Telksnys), parduotuvė Laisvės prospekte 62 (2000, architektai S. Kuncevičius, A. Jakutis), pramogų centras Forum Palace (2002, architektai G. Čaikauskas, R. Palekas, M. Szejnickij), prekybinis pastatas Domus galerija (2003, architektas R. Bimba ir kiti), Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (architektai G. Čaikauskas, M. Szejnickij, V. Venckūnienė, V. Raugala, 2015), Kaune – įmonės Kraft Foods Lietuva administracinio ir laboratorijos pastatų kompleksas (2001, architektai A. Kančas, G. Kančaitė, L. Kazakevičiūtė, L. Savickas), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biblioteka ir sveikatos mokslų informacinis centras (2007), Kauno technologijos universiteto Santakos slėnis (2013, abiejų architektė G. Janulytė‑Bernotienė), Kauno pramogų ir sporto rūmai Žalgirio arena (architektai E. Miliūnas, A. Bublys ir kiti, 2011), SEB Vilniaus banko filialas Mažeikiuose (2001, architektai A. ir D. Lučinskai), administracinis pastatas ir restoranas Alytuje (2001, architektas A. Žalys).
biurų pastatas Victoria Jasinskio gatvėje Vilniuje (2005, architektai R. Palekas, R. Bėčius, A. Baldišiūtė)
Didesniuose miestuose pastatyta didelių prekybos ir pramogų centrų: Akropolis Vilniuje (2004, architektas G. Jurevičius), Klaipėdoje (2005, architektai G. Jurevičius, T. Vaičiulis, abiejų interjero architektas estas U. Künnapas), Kaune (2007, architektai G. Jurevičius, A. Kančas ir kiti, interjero architektai estas U. Künnapas ir latvis V. Massas), Mega Kaune (2005, architektas M. Szejnickij), Babilonas Panevėžyje (2005, architektai G. Stankevičius, G. Navickas). Paskutiniame dešimtmetyje pradėta statyti aukštybiniai pastatai: bendrovės Hanner administracinis pastatas Geležinio Vilko gatvėje (2001, architektas A. Ambrasas), biurų centras BCC A. Goštauto gatvėje (architektai S. Pamerneckis, A. Matulaitis, A. Onaitis), biurų pastatas Victoria Jasinskio gatvėje (architektai R. Palekas, R. Bėčius, A. Baldišiūtė; abu 2005), administracinių, prekybinių patalpų ir apartamentų centras Helios City Savanorių prospekte (2007, architektas L. Merkinas ir kiti; visi Vilniuje).
Aukštybiniai pastatai formuoja naują Vilniaus centrą Konstitucijos prospekte, šalia Europos aikštės (verslo ir prekybos centras Europa, architektai A. Ambrasas, V. Adomonytė ir kiti, Vilniaus miesto savivaldybės pastatas, architektas A. E. Paslaitis ir kiti, abu 2004, Registrų centras, 2007, architektas L. Merkinas ir kiti). Originalios, modernios architektūros privačių vienbučių gyvenamųjų namų suprojektavo architektai G. Natkevičius, E. Neniškis, A. Šeibokas, V. Juozaitis, R. Palekas, D. ir E. Adomoniai, A. Mačiulis jaunesnysis, A. Prikockienė ir G. Prikockis, R. Adomaitis.
gyvenamasis namas Vingio apartamentai M. K. Čiurlionio gatvėje Vilniuje (2005, architektai K. Pempė, A. Pliučas)
Statomi daugiabučių gyvenamieji kvartalai: Vilniuje – Santariškėse (Santariškių gatvėje, 2011, architektai V. Gerliakas, A. Grigavičiūtė, N. Cibulskas, I. Leinartaitė, L. Lavinskaitė, O. Jankauskas), Visoriuose (J. Kairiūkščio gatvėje, 2005–11, architektai G. Čaikauskas, P. Petkus, M. Szejnickij), Pilaitėje (Priegliaus gatvėje, 2008–11, architektai V. Gerliakas, A. Kačerovskytė, L. Lavinskaitė), Žirmūnuose (Raitininkų gatvėje, 2007, architektai G. Čaikauskas, V. Venckūnienė, J. Striukienė, P. Petkus), Antakalnyje (T. Kosciuškos / Sluškų gatvėje, 2010, architektai K. Kisielius, V. Lukoševičius, V. Gricius), Užupyje (Krivių gatvėje, 2009, architektai T. Balčiūnas, M. Kanevičius, V. Biekša).
Vilniaus universiteto biblioteka Saulėtekio alėjoje Vilniuje (2012, architektūrinė bendrovė Paleko architektų studija)
21 a. 1–2 dešimtmetyje vieni stilingiausių visuomeninių pastatų pastatyti Vilniuje: minimalistinės architektūros Prokuratūrų pastatas (2008, architektas K. Lupeikis), ekspresyvių skulptūrinių formų Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras – Vilniaus universiteto biblioteka (2012, architektai R. Palekas, A. Palekienė, B. Puzinas, M. Zemlickaitė, J. Garšvaitė, V. Bavarskis), meno ir edukacijos centras Rupert (2013, architektai A. Ambrasas, A. Adomonytė, M. Reklaitis). Lietuvos modernioje architektūroje ryškėja naujos tendencijos: žavimasi dinamiškumo architektūroje samprata, pasitelkiant kompiuterinę techniką eksperimentuojama kuriant abstrahuotas, sudėtingos konfigūracijos plastines formas; kinta meninė architektūros raiška, tradiciniai kompozicijos principai.
L: A. Mačiulis Architektūra: Stiliai, kompozicija, menų sąveika Vilnius 1997, Dailė architektūroje Vilnius 2003; Lietuvos architektai / sud. A. Mačiulis Vilnius 2002, 22016; Lietuvos dailės istorija Vilnius 2002.
959