Lietuvõs arklininkỹstė. Lietuvos teritorijoje, manoma, naminiai arkliai atsirado ne vėliau kaip trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų– jų jau turėjusios čia atsikeliančios indoeuropietiškos gentys (virvelininkai). Yra žinių, kad didysis kunigaikštis Vytautas turėjo žirgynų Ašmenoje ir prie Kauno. Juos prižiūrėjo pareigūnai (arklidininkas, paarklidininkis), augino valstiečiai (žirgininkai, arklių šėrikai, ašvininkai). Buvo vedama arklių apskaita, gerinamos jų veislės, arkliai ženklinami (nuo 16 amžiaus). 19 a. nedidelių žirgynų (po 10–15 kumelių) turėjo dvarininkai. Daugiausia buvo auginami važiuojamieji arkliai ir jojamieji arkliai. Arklininkystės plėtotei buvo reikšmingas 1844–1914 veikęs Vilniaus savivaldybinis eržilų depas (turėjo 70–80 įvairių veislių eržilų, aptarnavo Vilniaus, Kauno ir Minsko gubernijas). Lietuvoje nuo seno veisiami žemaičių arkliai. 1881 Raseiniuose ir 1891 Rietave įsteigtos žemaičių veislės arklių auginimo draugijos (veikė iki I pasaulinio karo). Per I pasaulinį karą sunaikinta apie 1/3 arklių (beveik visi veisliniai).
1922 Plungėje įkurtas (1934 perkeltas į Gruzdžius) valstybinis žirgynas žemaičių veislės arkliams, 1936 Kėdainiuose – jojamiesiems arkliams auginti. 1936 įkurta arklių auginimo ir gerinimo draugija (veikė iki 1940; turėjo apie 2000 narių) į kilmės knygą įrašė 2451 veislinį arklį. 1918–40 Lietuvoje buvo 550–600 tūkst. arklių. Daug jų buvo išnaikinta per II pasaulinį karą. Po karo įsteigta 4 eržilų depai (1963 perorganizuoti į valstybinius žirgynus), kergimo punktų, 3 arklių veislynai (1958 jie perorganizuoti į veislininkystės stotis). Daug nuostolių arklininkystė patyrė 20 a. 5 dešimtmetyje per pirmąjį kolūkių gyvavimo dešimtmetį. Valstybinėse kilmės knygose iki 1984 įrašyta 15 921 arklys. 1987 Lietuvoje buvo apie 79 700, 1997 – 81 000 arklių, 2016 – 14 726 arkliai. 70 % veislinių arklių sudaro Lietuvos sunkieji (nauja veisle pripažinta 1963), apie 25 % – žemaičių arkliai. Sportui auginami arabų arkliai, grynakraujai jojamieji, Hanoverio arkliai, Orlovo ristūnai, rusų ristūnai, trakėnai.
važiuojamasis arklys traukia vežimą
Seirijų žirgynas
Lietuvoje arklininkystė pirmoji iš gyvulininkystės šakų tapo prekine. Prieš I pasaulinį karą kasmet buvo parduodama apie 30 000 Lietuvos arklių. Prieš II pasaulinį karą kasmet 8–27 tūkst. arklių buvo eksportuojama į Vokietiją, Belgiją, Latviją. 1946–84 Sovietų Sąjungos respublikoms, Kinijai, Korėjai, Nyderlandams, Italijai, Prancūzijai parduota daugiau kaip 100 000 veislinių darbinių ir mėsinių arklių. 1974–84 Maskvos aukcione parduota 128 Lietuvoje išauginti sportiniai žirgai. 2019 Lietuvoje buvo 12 934 arkliai, 2022 06 – 15 482 arkliai, per 2022 I pusmetį importuota 86 arkliai, eksportuota 115 arklių.
3157