Lietuvõs armnų sjunga, Lietuvos armėnų tautinės mažumos visuomeninė organizacija. Centras Vilniuje. Konfederacijos principu vienija 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje Lietuvoje įsteigtas armėnų organizacijas. Lietuvos armėnų sąjungos veiklos pradžia – 1988–1994 veikusi armėnų kultūros draugija Garun (1994 perregistruota į Lietuvos armėnų bendriją). Jos atstovai dalyvavo Sąjūdžio Pirmajame suvažiavime (1988). Turėjo padalinius Vilniuje, Kaune ir Visagine. Teikė pagalbą nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems armėnams (1988). 1989–1990 Palangoje veikė armėnų vidurinė mokykla evakuotiems vaikams, joje dirbo armėnų mokytojai. 1992 įkurta Lietuvos ir Armėnijos draugija (1996–2000 veikė prie Lietuvos armėnų bendrijos) 1992–1994 leido kultūrinio visuomeninio pobūdžio laikraštį Armena (lietuvių kalba). 2003 susikūrė Lietuvos armėnų sąjunga. Jai priklauso Vilniaus, Kauno, Visagino, Šiaulių ir Klaipėdos armėnų organizacijos. Lietuvos armėnų sąjunga turi atstovą Tautinių bendrijų taryboje prie Tautinių mažumų ir išeivijos departamento. Veikia armėnų sekmadieninės mokyklos: Vilniuje (1989–1994 ir nuo 2000), Visagine (nuo 1993), Kaune (nuo 1995), Klaipėdoje (nuo 2005). Vilniuje įregistruota Armėnų apaštališkosios bažnyčios šventojo Vardano religinė bendruomenė (1994). Lietuvos armėnų sąjungos atstovai dalyvavo Europos armėnų organizacijų Antrajame suvažiavime Briuselyje (1999). Lietuvos, Latvijos ir Estijos armėnų organizacijų atstovai Armėnijos krikšto 1700 metų jubiliejaus atminimui Kryžių kalne 2001 pastatė armėnišką kryžių (chačkarą). 2011 Lietuvoje gyveno 1233 armėnai, iš jų 435 – Vilniuje. Pirmininkas A. Tunianas (nuo 2003).
2363
Lietuvos armėnų bendrija