Lietuvos audiosensorinė biblioteka

Lietuvõs audiosensòrinė bibliotekà, iki 2023 Lietuvõs akljų bibliotekà, specialioji valstybinės reikšmės biblioteka, teikianti neregiams ir silpnaregiams literatūrą ir kitą informaciją. Yra Vilniuje, padaliniai Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Ukmergėje.

Struktūra

Yra Komunikacijos ir informacijos, Informacinių išteklių, Leidybos, Vartotojų aptarnavimo, Bendrųjų reikalų skyriai, 5 padaliniai kituose miestuose (Kaune, įkurtas 1948, Panevėžyje, įkurtas 1952, Šiauliuose, įkurtas 1957, Klaipėdoje, įkurtas 1961, ir Ukmergėje, įkurtas 1999), 120 paslaugų punktų, kurie veikia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos filialuose, viešosiose bibliotekose, senelių globos namuose ir kitose įstaigose bei organizacijose visoje Lietuvoje. Veikia virtuali biblioteka ELVIS (iš jos vartotojai gali atsisiųsti garsinius ir kitus leidinius elektroninio formato leidinius; nuo 2016 pageidaujantiems išduodama klausymosi įranga), dėl judėjimo ar kitos negalios negalintys atvykti į biblioteką vartotojai aptarnaujami namuose. Bibliotekai priklauso Lietuvos aklųjų istorijos muziejus (įkurtas 2003 Vilniuje; kaupia ir saugo eksponatus apie Lietuvos aklųjų veiklą, žymius akluosius).

Lietuvos audiosensorinė biblioteka (2023)

Fondai

Biblioteka turi leidinių aklųjų raštu, reginčiųjų raštu, garsinių (tarp jų ir elektroninių), periodinių (aklųjų ir reginčiųjų raštu), taip pat senųjų rankraštinių knygų aklųjų raštu, magnetofoninių muzikos įrašų kolekcijas. Fondus sudaro apie 216 500 dokumentų (2024 pradžioje).

Veikla

Lietuvos audiosensorinė biblioteka tenkina asmenų, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto dėl sensorinių (aklumo, silpnaregystės), fizinių funkcijų, raidos, kompleksinių sutrikimų ir kitų įgimtų ar įgytų sveikatos sutrikimų bei mokymosi sunkumų, kultūrinius ir informacinius poreikius, prisideda prie turinčiųjų regėjimo negalią švietimo, kultūros, ugdymo, reabilitacijos, skatina jų integraciją į visuomenę, organizuoja ir atlieka mokslinius tyrimus tiflobibliotekininkystės, tiflobibliografijos klausimais, rūpinasi tiflobibliotekininkystės raida. Kaupia šalyje ir užsienyje leidžiamą tiflologinę spaudą ir kitus dokumentus (rankraščius, mikrofilmus, garso ir vaizdo medžiagą ir kita), formuoja universalų specialiosios paskirties literatūros fondą, susidedantį iš garsinių knygų, aklųjų ir reginčiųjų raštu knygų, periodinių leidinių, muzikos įrašų, elektroninių leidinių (garsinės ir aklųjų raštu knygos sudaro 70 % fondų).

buvusio ambasadoriaus Alfonso Eidinto paskaita bibliotekoje (2018)

Vienintelė Lietuvoje leidžia (nuo 2003) garsines knygas, aklųjų raštu ir didesnio šrifto knygas (per metus išleidžia daugiau kaip 200 pavadinimų garsinių knygų ir 20–30 pavadinimų knygų Braileʼio raštu). Nuo 1999 leidžia informacinį leidinį Mūsų knygos. Bendradarbiauja su Estijos, Latvijos, Rusijos, Skandinavijos šalių aklųjų bibliotekomis. Nuo 1999 siunčia savo išleistas garsines knygas lietuvių kalba į Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso biblioteką. Nuo 2002 biblioteka yra Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos narė.

Istorija

Bibliotekos ištakos siejamos su Kauno aklųjų instituto biblioteka, kuri dar buvo vadinama Knygynėliai mokytojų ir vaikų (įkurta 1928). Per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo bibliotekos fondai buvo sunaikinti. 1947 pradėtas kurti suaugusiųjų aklųjų bibliotekų tinklas. Bibliotekos buvo steigiamos prie aklųjų kombinatų: 1947 – Vilniuje, 1948 – Kaune, 1952 – Panevėžyje, 1957 – Šiauliuose, 1961 – Klaipėdoje. Pradinius fondus sudarė nedideli rankraštinių knygų aklųjų raštu rinkiniai. 20 amžiaus 7 dešimtmečio pradžia buvo labai reikšminga aklųjų bibliotekų veiklai: 1962 įgarsinta pirmoji lietuviška knyga, 1963 įkurta Lietuvos aklųjų sąjungos leidykla, 1965 – spaustuvė. Tai sudarė sąlygas sparčiai didėti aklųjų bibliotekos fondui. 1966 Vilniuje įkurta Lietuvos aklųjų draugijos respublikinė centrinė biblioteka, ji sujungė visas prie aklųjų kombinatų veikiančias bibliotekas, 1992 tapo Lietuvos aklųjų biblioteka.

2016 pabaigoje biblioteka turėjo 476 140 egzempliorių, 99 430 pavadinimų leidiniai, iš jų 53 670 egzempliorių aklųjų raštu, 229 220 egzempliorių garsinių (iš jų 53 200 egzempliorių elektroninių), 129 490 egzempliorių reginčiųjų raštu dokumentų, 32 470 egzempliorių periodinių leidinių (tarp jų 714 egzempliorių aklųjų raštu, 31 756 reginčiųjų raštu). 2018 Lietuvos aklųjų biblioteka turėjo 4787 vartotojus, išdavė 139 474 dokumentus, bibliotekoje apsilankė 60 806 lankytojai. 2019 pradžioje fondus sudarė 277 265 dokumentai. 2020 biblioteka išdavė 111 402 dokumentus, bibliotekoje apsilankė 33 850 lankytojų. 2021 pradžioje turėjo 3246 registruotus vartotojus. 2021 biblioteka turėjo 4056 vartotojus, 2021 biblioteka išdavė 202 777 dokumentus, bibliotekoje apsilankė 14 586 lankytojai, buvo 188 191 virtualus prisijungimas.

Veikė (iki 2022) Komplektavimo ir knygų tvarkymo, Informacijos (rengė metinius Brailio raštu knygų lietuvių kalba katalogą ir Garsinių knygų lietuvių kalba katalogą, abu nuo 1980, aklųjų ir reginčiųjų raštu), Skaitytojų aptarnavimo (aptarnavo skaitytojus skaitykloje, namuose, paštu), Tiflotyros (tvarkė žymių neregių asmeninius archyvus, rengė tiflologinės bibliografijos rodykles, naujos tiflologinės literatūros sąrašus, informacinius leidinius, vertė užsienio šalių periodikos straipsnius ir knygas tiflologine tematika į lietuvių kalbą, leido tiflologinę literatūrą reginčiųjų ir aklųjų raštu – Tiflologinį kalendorių, nuo 1967, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių metraštį, nuo 1971, ir kitus leidinius), Knygos leidybos (organizavo knygų įgarsinimą, Lietuvos periodinių leidinių pagrindu leido 16 pavadinimų įgarsintų žurnalų – Klausutis, nuo 1966, Literatūros naujienos, nuo 1974, Aklieji pasaulyje, nuo 1992, Sveikatos ABC, Kultūra, abu nuo 2003, ir kitus) skyriai.

Lietuvos aklųjų biblioteka (2019)

2022 bibliotekos fonduose buvo 318 700 dokumentų, biblioteka turėjo 3919 registruotų vartotojų, išdavė 100 268 dokumentus, bibliotekoje apsilankė 15 753 lankytojai.

2023 Lietuvos aklųjų biblioteka tapo Lietuvos audiosensorine biblioteka. 2023 pabaigoje biblioteka turėjo 7774 registruotus vartotojus, per 2023 išdavė 140 200 dokumentų, bibliotekoje apsilankė 20 667 lankytojai.

Direktoriai

1

-aklųjų biblioteka