Lietuvõs Aukščiáusiasis Tesmas, Lietuvõs Respùblikos Aukščiáusiasis Tesmas, Aukščiáusiasis Tesmas, aukščiausia Lietuvos Respublikos teismo institucija, vienintelė kasacinė instancija (kasacija) įsiteisėjusiems teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams.
Sudėtis ir veikla
centrinis įėjimas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastatą Vilniuje (2019)
Yra Vilniuje. Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių ir Baudžiamųjų bylų skyriai. Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip 10 metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą. Kandidatūras į Aukščiausiojo Teismo teisėjus Lietuvos Respublikos Prezidentui parenka ir pasiūlo šio Teismo pirmininkas (šis siūlymas Prezidento nesaisto). Aukščiausiojo Teismo pirmininką (teismo pirmininkas) ir skyrių pirmininkus iš paskirtų šio teismo teisėjų (jų kandidatūras svarsto Teisėjų taryba) 5 metų kadencijai skiria Lietuvos Respublikos Seimas Prezidento teikimu. Šiame teisme (priklausomai nuo bylos sudėtingumo) bylą nagrinėja 3 teisėjų kolegija, išplėstinė 7 teisėjų kolegija arba Aukščiausiojo Teismo ar Aukščiausiojo Teismo skyriaus plenarinė sesija.
Aukščiausiasis Teismas analizuoja nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinių teismų praktiką, kitus teisės šaltinius, rengia praktikos apibendrinimus, apžvalgas, viešina informaciją apie savo veiklą, leidžia biuletenį Teismų praktika, kuriame skelbiamos Aukščiausiojo Teismo nutartys, teismų praktikos apibendrinimai ir apžvalgos, dalyvauja sprendžiant klausimus dėl bylų teismingumo, konsultuoja teisėjus įstatymų taikymo klausimais, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų projektų. Aukščiausiojo Teismo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992), Teismų įstatymas (1994, nauja redakcija 2002) ir kiti norminiai aktai. 2021 teisme dirbo 29 teisėjai.
Istorija
Lietuvoje Aukščiausiasis Teismas pirmą kartą suformuotas 1940 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą (LSSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu). Per nacių okupaciją (1941–44) Aukščiausiasis Teismas neveikė. Jo veikla atkurta 1944 sovietinės Liaudies komisarų tarybos nutarimu. LSSR Aukščiausiąjį Teismą sudarė civilinių ir baudžiamųjų bylų teisminės kolegijos, drausminė kolegija, prezidiumas ir plenumas. Teisminės kolegijos, kaip pirmoji instancija, nagrinėjo itin svarbias bylas, kaip vienintelė kasacinė instancija – liaudies teismų išspręstas bylas, prezidiumas ir plenumas nagrinėjo bylas teisminės priežiūros tvarka. Tam tikras bylas kaip priežiūros instancija nagrinėjo SSRS Aukščiausiasis Teismas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklą reglamentavo Teismų santvarkos ir teisėjų statuso įstatymas (1990 02 13). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pertvarka baigta įsigaliojus Teismų įstatymui ir įstatymui Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo (abu 1994). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pagal naują kompetenciją (jis tapo išimtinai tik aukščiausia kasacine instancija, taip pat jam suteikta teisė formuoti vienodą teismų praktiką taikant įstatymus) pradėjo veikti 1995 01 01.
Pirmininkai
2
1
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas; -Lietuvos teismų sistema; -Lietuvos SSR Aukščiausiasis Teismas
2271
Lietuvos Respublikos teismų sistema 1918–1940
Lietuvos teismų sistema sovietinės (1940–1941 ir 1944–1990) ir Vokietijos okupacijų metais
Lietuvos Respublikos teismų sistema po 1990
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai
Lietuvos Respublikos apylinkės teismas
Lietuvos Respublikos apygardos teismas
Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas
Lietuvos Respublikos apygardos administracinis teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas