Lietuvõs balètas
Lietuvos baleto pradmenys
16–18 a. šokių buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokyklinių teatrų vaidinimuose. Baleto trupes turėjo Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai Žygimantas Senasis, Vladislovas Vaza, Jonas Kazimieras. Vilniaus Žemutinės pilies teatre (1635–48) veikė ir baleto trupė. Šokiai buvo įterpiami į dramos ir operos spektaklius.
18 a. teatrus steigė didikai. Nuo 1750 Nesvyžiuje, M. K. Radvilos Žuvelės ir jo žmonos P. U. Radvilienės dvare, baletus statė prancūzų baletmeisteris Loubet Mathieu. 1758 Slucke Jeronimas Florijonas Radvila įsteigė baleto mokyklą, kuriai vadovavo prancūzų baletmeisteris L. M. Dupré. 1764–84 baletai statyti Mykolo Kazimiero Oginskio Slanimo ir J. K. Branickio Balstogės dvarų teatruose. 1774 savo dvare Gardine Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas A. Tyzenhauzas įsteigė baleto mokyklą, kurioje mokėsi daugiausia baudžiauninkų vaikai (apie 60 šokėjų), dirbo kviestiniai baletmeisteriai F. G. Le Doux, G. Petinetti (Valstiečių baletas, Dūdininkų kvartetas, Kepėjų baletas). Po A. Tyzenhauzo mirties 1785 trupė buvo padovanota Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui (šoko karaliaus dvare Varšuvoje). 1788 prie jos buvo prijungta Slanimo trupė.
18 a. pabaigoje–19 a. baleto artistai dalyvaudavo Vilniaus miesto teatro (įkurtas 1785) operos spektakliuose.
Lietuvos baletas 1919–1939
1919 Kaune O. Dubeneckienė ir dainininkė A. Galaunienė įkūrė plastikos ir estetikos šokių kursus. O. Dubeneckienė dainininkų, rašytojų, aktorių kūrybos vakaruose šoko Medėjos, Persės, Jūrininkų šokius. 1920 Lietuvių meno kūrėjų draugija Kaune įsteigė Operos vaidyklą (1922 ji suvalstybinta ir pavadinta Valstybės opera). 1921 Kaune O. Dubeneckienė įsteigė pirmąją lietuviško baleto studiją (iki 1925 jai vadovavo). 1922 06 02 surengtas pirmasis šios studijos mokinių koncertas, kuriame išsiskyrė artistės J. Jovaišaitė‑Olekienė, L. Gailevičaitė, N. Rivkaitė, Eugenija Žalinkevičaitė. 1921–25 jos dalyvavo Valstybės operos spektakliuose (A. Rubinšteino Demonas, G. Verdi Rigoletas, abu 1921, P. Čaikovskio Eugenijus Oneginas 1923), šoko O. Dubeneckienės pastatytus šokius. Artistės atlikdavo ir vyrų vaidmenis (vyrų baleto artistų nebuvo).
I. Stravinskio baleto Ugnies paukštė spektaklio scena (1929, baletmeisteris P. Petrovas, dailininkas V. Dubeneckis)
I. Stravinskio baleto Ugnies paukštė spektaklio scena (1929, baletmeisteris P. Petrovas, dailininkas V. Dubeneckis)
N. Zverevas (pirmas iš kairės) repetuoja P. Čaikovskio baleto Gulbių ežeras spektaklio sceną (centre – V. Nemčinova ir B. Kelbauskas)
1925–29 Kaune suburtai Valstybės teatro baleto trupei ir studijai vadovavo buvęs Marijos teatro Sankt Peterburge baleto artistas ir baletmeisteris P. Petrovas. Teatre jis pastatė 13 baleto spektaklių ir 17 šokių operų spektakliams, siekdamas sustiprinti trupės vyrų dalį pakvietė į ją aktorių V. Sipaitį, dainininką S. Dautartą. 1925 05 18 Kaune P. Petrovas surengė baleto koncertą (rodytos baletų J. Strausso Promenada, N. Rimskio‑Korsakovo Orientale ištraukos).
1925 12 04 įvyko pirmasis baleto spektaklis – 3 veiksmų L. Delibes’o Kopelija (baletmeisteris P. Petrovas), kuriame šoko pirmieji lietuvių baleto artistai O. Malėjinaitė, P. Petrovas, J. Jovaišaitė‑Olekienė, B. Kelbauskas ir kiti. Ugdydamas baleto trupės profesionalumą P. Petrovas pastatė baletus: P. Čaikovskio Gulbių ežeras (1927), Spragtukas, L. Delibes’o Silvija (abu 1928), I. Stravinskio Ugnies paukštė (1929), vienveiksmę kompoziciją Lietuviška rapsodija (1928, pagal J. Karnavičiaus muziką, joje panaudota lietuvių liaudies šokių žingsniai). Trupę sudarė 16 baleto artistų; žymesni: A. Abzlatavičienė, M. Kačinskienė, N. Kaliskienė, L. Matulionienė, Eugenija Žalinkevičaitė, J. Ambrazas, E. Bandzevičius, A. Butkus, B. Čunovas, J. Vasiliauskas, M. Juozapaitytė‑Kelbauskienė (šoko nuo 1929).
P. Čaikovskio baleto Gulbių ežeras spektaklio scena (1931, baletmeisteris N. Zverevas, dailininkas L. Libertas)
V. Bacevičiaus baleto Šokių sūkuryje spektaklio scena (1933, baletmeisteris N. Zverevas, dailininkas T. Kulakauskas)
1929 išvykus P. Petrovui Valstybės teatre dirbo baletmeisteriai V. Karalli, G. Kiakštas, T. Vasiljevas (R. Leoncavallo Pajacai, Poloviečių šokiai A. Borodino operai Kunigaikštis Igoris, abu 1931). 1931 Valstybės teatro direktorius A. Oleka‑Žilinskas, siekdamas pakelti teatro meno lygį, pakvietė dirbti žymius rusų baleto artistus V. Nemčinovą, N. Zverevą (buvę S. Diagilevo trupės Rusų baletas solistai), A. Obuchovą (Marijos teatro Sankt Peterburge baleto solistas), kurie turėjo įtakos Lietuvos baleto tolesnei raidai. Baletmeisteris N. Zverevas pastatė klasikinius baletus (A. Ch. Adamo Žizel 1931, A. Glazunovo Raimonda 1933, P. Čaikovskio Miegančioji gražuolė 1934; juose laikėsi M. Petipa ir B. Romanovo choreografijos stilistikos), pastatė novatoriškus vienveiksmius baletus (Naktis raganų kalne, pagal M. Musorgskio muziką, B. Nižinskos choreografija, F. Poulenco Aubade / Ryto serenada, G. Balanchine’o choreografija, Fauno popietė, pagal C. A. Debussy muziką, V. Nižinskio choreografija, Bolero, pagal M. Ravelio muziką, B. Nižinskos choreografija, visi 1932).
1933 N. Zverevas pastatė pirmuosius lietuvių kompozitorių baletus: modernųjį V. Bacevičiaus Šokių sūkuryje, romantiškąjį J. Gruodžio Jūratė ir Kastytis, linksmą ir groteskišką B. Dvariono Piršlybos (1935 per trupės gastroles šoktas Monte Carlo ir Londone).
J. Gruodžio baleto Jūratė ir Kastytis spektaklio scena (1933, baletmeisteris N. Zverevas, dailininkas A. Galdikas)
3 dešimtmetyje Kaune veikė Maskvos baleto artistės O. Iljinskajos (Iljinskaitės), V. Karalli, G. Kiakšto privačios baleto studijos, 1931–35 – A. Obuchovo baleto studija (1935 suvalstybinta). 1935 impresarijaus R. Blumo pakviesta Valstybės teatro baleto trupė gastroliavo Monte Carlo (parodyta 10 spektaklių) ir teatre Alhambra Londone (parodyta 32 spektakliai). 1935 išvykus V. Nemčinovai, N. Zverevui ir A. Obuchovui iki 1937 Valstybės teatro baleto trupei ir studijai vadovavo rusų baletmeisterė ir pedagogė A. Fiodorova (Fokina; L. Minkaus Don Kichotas 1936, C. Pugni Žirgelis Kuprelis 1937); savo pamokomis ji patobulino baleto trupės ir studijos artistų profesionalumą.
Pagrindinius vaidmenis šoko M. Juozapaitytė‑Kelbauskienė, O. Malėjinaitė, B. Kelbauskas, V. Aukščiūnas. Kiti žymesni artistai: V. Adomavičiūtė, T. Babuškinaitė, J. Drazdauskaitė, I. Eidrigevičiūtė‑Sprindienė, T. Kublickaitė, T. Pagodinaitė, O. Zateplinskaitė, P. Baravykas, H. Jagminas, S. Modzeliauskas, S. Velbasis. Po 1938 surengto baleto studijos koncerto į teatrą buvo priimtos talentingos balerinos T. Sventickaitė ir G. Sabaliauskaitė.
Nuo 4 dešimtmečio pirmasis lietuvių baletmeisteris B. Kelbauskas statė baletus (Šecherazada 1937, pagal N. Rimskio‑Korsakovo muziką, B. Asafjevo Bachčisarajaus fontanas 1938, R. Gliero Raudonoji aguona 1940), šokius baleto studijos mokinių pavasariniams koncertams (1937, 1938, 1940). 3–4 dešimtmečio baletus dirigavo M. Bukša, L. Hofmekleris, V. Marijošius, J. Pakalnis, J. Tallat Kelpša, spektaklius apipavidalino M. Dobužinskis, O. Dubeneckienė, A. Galdikas, T. Kulakauskas, S. Ušinskas. Kaune gastroliavo žymūs rusų baleto artistai V. Trefilova, L. Šollar ir A. Viltzakas, T. Karsavina ir Keithas Lesteris (abu 1927), N. Kirsanova, latviai H. Tangijeva‑Birzniece ir O. Lēmanis, Viktorina Kriger ir A. Messereras (visi keturi 1929), M. Reizen ir L. Žukovas, L. Bank ir M. Gabovičius (abu 1936), E. Feifere (Pfeifere) ir H. Plūcis (abu 1937), prancūzė L. Darsonval (1938) ir kiti, trupė Lenkų baletas (1939). Straipsnius apie baletą daugiausia rašė Vera Sotnikovaitė‑Radauskienė, J. Kardelis.
Lietuvos baletas 1941–1944
Per Vokietijos okupaciją teatre vyko spektakliai, su pertraukomis veikė baleto studija. 1943 B. Kelbauskas pastatė J. Pakalnio baletą Sužadėtinė (dirigavo J. Pakalnis), kuriame derino klasikinio baleto judesius ir lietuvių liaudies šokių elementus. 1942–44 Vilniaus operoje veikė baletmeisterio V. Germanavičiaus suburta nedidelė baleto trupė (šokiai Ch. Gounod operai Faustas 1942, Kvietimas šokiui, pagal C. M. von Weberio muziką, R. Drigo Užburtoji fleita; abu 1944). 1944 SSRS vėl okupuojant Lietuvą emigravo 2 trečdaliai lietuvių baleto artistų: I. Gintautienė (Adomavičiūtė), V. Adomavičiūtė, T. Babuškinaitė, I. Eidrigevičiūtė‑Sprindienė, J. Čunovas (Drazdauskaitė), R. Drazdauskaitė, N. Giedraitytė, N. Kaliskienė, T. Kublickaitė, T. Pagodinaitė, Z. Smolskaitė, J. Šadzevičiūtė, A. Šlepetytė, O. Zateplinskaitė, E. Bandzevičius, B. Čunovas, A. Liepinis (Liepinas), S. Modzeliauskas, J. Vasiliauskas, S. Velbasis ir kiti. 1945 į Lenkiją išvyko M. Galočkinaitė ir V. Miliūnas.
J. Pakalnio baleto Sužadėtinė spektaklio scena (1943, baletmeisteris B. Kelbauskas, dailininkas V. Andriušis)
Vokietijoje artistus iš Lietuvos subūrė A. Butkus. 1947 Augsburge įsteigtame Lietuvių tremtinių baleto teatre A. Butkus surengė A. Delibes’o baleto Kopelija spektaklį (baletmeisteris E. Bandzevičius, dirigentas A. Kučiūnas), kuris buvo rodytas DP lietuvių stovyklose. Vėliau daugelis baleto artistų įsteigė privačias baleto mokyklas ir studijas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje.
Lietuvos baletas 1944–2007
P. Čaikovskio baleto Gulbių ežeras spektaklio scena (1948, baletmeisteris F. Lopuchovas, dailininkas V. Palaima; iš kairės: Odeta‑Odilija – G. Sabaliauskaitė, Rotbaras – P. Baravykas, Zygfrydas – H. Banys)
1944 nuo Kauno didžiojo teatro (iki 1940 Valstybės teatras, 1940–41 Valstybinis dramos, operos ir baleto teatras) atskyrus dramos trupę, operos ir baleto trupės sudarė Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą (iki 1998 Lietuvos operos ir baleto teatras). B. Kelbauskas, papildęs trupę baleto studijos mokiniais, atnaujino prieš karą statytus spektaklius. 1948 rusų baletmeisteris F. Lopuchovas Kaune pastatė B. Kelbausko pradėtą P. Čaikovskio baletą Gulbių ežeras.
1948 Lietuvos operos ir baleto teatras perkeltas į Vilnių. B. Kelbauskas iš naujo pastatė J. Pakalnio baletą Sužadėtinė, R. Gliero Raudonoji aguona (abu 1949), su dirigentu Ch. Potašinsku sukūrė paskutinį savo spektaklį – J. Gruodžio Jūratė ir Kastytis (1965). Šiuo laikotarpiu Lietuvos operos ir baleto teatre pagrindinius vaidmenis šoko M. Juozapaitytė‑Kelbauskienė, T. Sventickaitė ir H. Kunavičius, G. Sabaliauskaitė ir H. Banys, solo partijas – R. Jamontaitė, R. Janavičiutė‑Kantoravičienė, R. Grigorovaitė, I. Kalvaitytė, V. Lipnickaitė, A. Ruzgaitė, R. Stankunavičiūtė, L. Šveikauskaitė, A. Tamulevičiūtė, M. Vilkevičiūtė, S. Bilida, V. Brazdylis vyresnysis, S. Gončiarovas, Z. Jamontas, V. Stiklioraitis. 1951–54 Lietuvos operos ir baleto teatre dirbo vyriausiasis baletmeisteris M. Moisejevas su žmona – trupės pedagoge ir repetitore K. Salnikova (A. Glazunovo Raimonda 1951, I. Morozovo baletas vaikams Daktaras Aiskauda 1954, P. Čaikovskio Miegančioji gražuolė 1955).
J. Pakalnio baleto Sužadėtinė spektaklio scena (1955, baletmeisteris B. Kelbauskas, dailininkas V. Andriušis)
baleto spektaklio Šecherazada scena (1959, pagal N. Rimskio‑Korsakovo muziką, baletmeisteris B. Kelbauskas, dailininkė R. Songailaitė, © LATGA, 2020)
E. Balsio baleto Eglė žalčių karalienė spektaklio scena (1960, baletmeisteris V. Grivickas, dailininkas J. Jankus)
1954–71 baleto trupei vadovavo baletmeisteris V. Grivickas (baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje). Lietuvių kompozitorių baletuose (J. Juzeliūno Ant marių kranto 1953, su A. Messereru, 1975, J. Indros Audronė 1957, 1969, E. Balsio Eglė žalčių karalienė 1960, 1965 pagal jį sukurto pirmojo lietuvių filmo baleto Eglė choreografas ir vienas režisierių) jis derino klasikinį baletą su lietuvių liaudies choreografijos elementais. Originalia dramaturgija ir choreografija išsiskyrė V. Grivicko pastatyti baletai Peras Giuntas (1956, pagal E. Griego muziką), L. Delibes’o Silvija, L. Auster Šiaurės sapnas (abu 1961), C. Pugni Paryžiaus katedra / Esmeralda (1962), A. Chačaturiano Spartakas (1964), D. Šostakovičiaus Panelė ir chuliganas (1971), J. Bašinsko Užkeiktieji vienuoliai (1984). Pagrindinius vaidmenis Lietuvos operos ir baleto teatre kūrė baleto solistai L. Aškelovičiūtė, G. Žvikaitė, A. Beliukevičius, R. Minderis (visi 1959 baigė Leningrado A. Vaganovos choreografijos mokyklą).
Šoko solistai V. Baltrušaitis, Č. Žebrauskas, V. Kudžma, S. Vabalevičiūtė, artistai R. Baranauskaitė, G. Samaitytė, V. Nikulajevas, P. Peluritis. 6–7 dešimtmetyje Lietuvos operos ir baleto teatre dirbo kviestiniai baletmeisteriai H. Tangijeva‑Birzniece (R. Grīnblato Rigonda 1960), K. Bojarskis (A. Rekašiaus Gęstantis kryžius 1966). Daugelį spektaklių apipavidalino V. Gatavynaitė, J. Jankus, R. Songailaitė, dirigavo J. D. Aleksa, R. Geniušas, Ch. Potašinskas, V. Viržonis.
1974 Lietuvos operos ir baleto teatras persikėlė į naujus rūmus. Baletmeisteris E. Bukaitis (1974–78, 1991–92 vyriausiasis baletmeisteris) pastatė nesiužetinių neoklasikinės stilistikos baletų (A. Rekašiaus Aistros 1971), atnaujino klasikinių baletų (P. Čaikovskio Gulbių ežeras 1974), pastatė E. Balsio baletą Eglė žalčių karalienė (1976). Repertuarą papildė kviestinių baletmeisterių M. Pliseckajos ir jos asistentų V. Smirnovo‑Golovanovo, N. Ryženko (R. Ščedrino Ana Karenina 1975), t. p. N. Bojarčikovo (S. Prokofjevo Romeo ir Džuljeta 1977), M.‑E. Murdmos (B. Bartóko Stebuklingas mandarinas 1978) baletai. 1980–91 vyriausiuoju baletmeisteriu dirbo V. Brazdylis jaunesnysis (J. Gruodžio Jūratė ir Kastytis 1978, 1984, V. Ganelino Baltaragio malūnas 1979, L. Delibes’o Kopelija 1980, 1983, A. Rekašiaus Amžinai gyvi 1982, S. Krasausko grafikos motyvais).
A. Rekašiaus baleto Aistros spektaklio scena (1971, baletmeisteris E. Bukaitis, dailininkas J. Jankus)
O. Balakausko baleto Makbetas spektaklio scena (1989; baletmeisteris J. Smoriginas, scenografas A. Jacovskis, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė A. Jacovskytė, © LATGA, 2020)
J. Smoriginas pastatė baletų Lietuvos operos ir baleto teatre (vienveiksmių baletų vakaras Keturios dramos 1988, pagal įvairių kompozitorių muziką, O. Balakausko Makbetas, Paskutinės pagonių apeigos, pagal B. Kutavičiaus muziką, abu 1989, M. Ravelio Dafnis ir Chloja 1997), t. p. Suomijoje, Estijoje, Maskvoje ir kitur. 1998 jis įsteigė choreografinių projektų teatrą Vilniaus baletas. Žymiausi šio laikotarpio Lietuvos operos ir baleto teatro solistai: L. Bartusevičiūtė‑Noreikienė, N. Beredina, S. Masaniova, J. Katakinas, V. Kudžma, P. Skirmantas, t. p. šoko N. Antonova, A. Gineitytė, R. Krugiškytė, V. Parutytė, A. Pirmaitienė, G. Sakalauskaitė, A. Sarokaitė (Domeikienė), V. Tarasova, J. Valeikaitė (nuo 1991 šoko užsienyje), V. Chlebinskas, V. Fadejevas, D. Kiršys.
E. Balsio baleto Eglė žalčių karalienė spektaklio scena (1995, baletmeisteris E. Domeika, dailininkė J. Mataitienė, © LATGA, 2020)
A. Rekašiaus baleto Medėja spektaklio scena (1996, baletmeisterė A. Cholina, scenografas M. Jacovskis, kostiumų dailininkas J. Statkevičius)
1992–2010 Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupei vadovavo T. Sedunova, 2011–20 trupės meno vadovas – K. Pastoras, nuo 2020 – M. Rimeikis, baleto direktorė – R. Railaitė‑Butvilienė. Baletų sukūrė A. Cholina (A. Rekašiaus Medėja 1996; 2000 Vilniuje ji įkūrė Anželikos Cholinos šokio teatrą A|CH), E. Domeika (Karmen, pagal G. Bizet, R. Ščedrino muziką, Kaligula, pagal D. Šostakovičiaus muziką, abu 1992, E. Balsio Eglė žalčių karalienė 1995). 9–10 dešimtmetyje garsėjo baleto artistai N. Beliakaitė (nuo 1999 šoko Jungtinėse Amerikos Valstijose), R. Jezerskytė (nuo 1999 šoko Nyderlanduose), A. Bazevičiūtė (nuo 2002 šoko Didžiojoje Britanijoje, vėliau Nyderlanduose), M. Baužys (nuo 2001 šoko Jungtinėse Amerikos Valstijose).
S. Prokofjevo baleto Romeo ir Džuljeta spektaklio scena (1993, choreografas V. Vasiljevas, dailininkas Sergejus Barchinas)
L. Minkaus baleto Don Kichotas spektaklio scena (1994, baletmeisteris V. Vasiljevas, scenografas Viktoras Volskis, kostiumų dailininkas Rafailas Volskis)
20 a. 10 dešimtmetyje baletų Lietuvos operos ir baleto teatre sukūrė kviestiniai choreografai V. Vasiljevas (S. Prokofjevo Romeo ir Džuljeta 1993, L. Minkaus Don Kichotas 1994), A. Melanjinas (P. Čaikovskio Spragtukas 1996, Venecijos karnavalas 1999, pagal įvairių kompozitorių muziką).
M. Urbaičio baleto Acid City spektaklio scena (2002, choreografas K. Pastoras, scenografas A. Jacovskis, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė A. Jacovskytė, © LATGA, 2020; priekyje kairėje – I. Zaripovas ir D. Kupstaitė)
baleto spektaklio Raudonoji Žizel scena (2001, pagal įvairių kompozitorių muziką, choreografas B. Eifmanas, dailininkas V. Okunevas; Balerina – E. Špokaitė)
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje kviestiniai choreografai K. Pastoras (Karmen 1997, pagal G. Bizet, R. Ščedrino muziką, Vasarvidžio nakties sapnas 1998, pagal F. Mendelssohno‑Bartholdy muziką, M. Urbaičio Acid City 2002), Sin Peng Vangas (I. Stravinskio Šventasis pavasaris 2000, Carmina Burana 2003, pagal C. Orffo muziką) pastatė šiuolaikinės choreografijos baletų. Jungtinių Amerikos Valstijų baletmeisteris L. Massine’as pastatė M. Teodorakio Graikas Zorba (1998). Teatre dirbo rusų baletmeisteriai B. Eifmanas (Raudonoji Žizel 2001, pagal įvairių kompozitorių muziką, Rusiškasis Hamletas 2003, pagal L. van Beethoveno ir G. Mahlerio muziką), K. Simonovas (A. Šenderovo Dezdemona), A. Ratmanskis (R. Ščedrino Ana Karenina, abu 2005). Vienveiksmiai A. Tudoro, G. P. Arpino, G. Balanchine’o kūriniai (2004) operos ir baleto teatro repertuare gyvavo neilgai. Atnaujinta klasikinių baletų (P. Čaikovskio Gulbių ežeras 2005, Miegančioji gražuolė 2006, L. Minkaus Bajaderė 2007).
R. Ščedrino baleto Ana Karenina spektaklio scena (2005; choreografas A. Ratmanskis, dailininkas M. Melbye; Ana Karenina – E. Špokaitė, Vronskis – N. Juška)
21 a. pradžioje garsėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai: E. Špokaitė, M. Hamanaka, N. Juška, A. Paulauskas, artistai N. Adigamova, Ž. Baikštytė, I. Cibulskytė, K. Kanišauskaitė, O. Konošenko, R. Taučiūtė, E. Butkus, A. Daraškevičius, R. Maskaliūnas, E. Smalakys, šoko Ž. Čičelytė, R. Kudžmaitė, R. Ceizaris, M. Rimeikis, V. Vološinas, I. Zaripovas, A. Žužžalkinas. Daugeliui baleto spektaklių dirigavo V. Viržonis, J. D. Aleksa, A. Šulčys, M. Staškus, L. Balčiūnas, spektaklius apipavidalino scenografai H. Ciparis, E. Renteris (Estija), A. Jacovskis, V. Okunevas (Rusija), kostiumų sukūrė A. Jacovskytė, J. Statkevičius.
P. Čaikovskio baleto Gulbių ežeras spektaklio scena (2014, Odeta – J. Dronina, Zygfrydas – Isaacas Hernándezas)
Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupė gastroliavo Maskvoje (1954, 1957, 1963, 1969, 1986, 2003), Leningrade (dabartinis Sankt Peterburgas; 1958), Vokietijoje (1969, 1977, 1987, 1990, 1992, 1994, 2000, 2002), Bulgarijoje (1973), Rygoje (1979, 2006), Estijoje (1980), Graikijoje (1983, 1997), Švedijoje (1983, 1984), Zaire, Konge, Zimbabvėje, Argentinoje (1987), Sirijoje, Turkijoje, Meksikoje, Kuveite, Omane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (1988), Lenkijoje (Varšuvoje 1988, 2006, 2013), Lotynų Amerikos šalyse (1989), Nyderlanduose (1992, 1993, 1994, 1995, 1996, 1997), Prancūzijoje, Kaire, Danijoje (1997), Jungtinėse Amerikos Valstijose (Vašingtone 1998), Lodzėje, Madride, Italijoje (1999, 2004), Japonijoje (2001), Turkijoje (2001, 2002), Valensijoje, Didžiojoje Britanijoje (Londone 2002, Nottinghame 2004), Slovėnijoje (2002), Ispanijoje (2005, 2007), Kinijoje (2015).
20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje Lietuvoje gastroliavo rusų baleto artistai G. Ulanova, M. Pliseckaja, N. Bessmertnova, J. Maksimova, A. Osipenko, V. Vasiljevas, prancūzai Y. Chauviré ir Y. Algaroffas, italė L. Cosi, ispanas I. Yebra ir kiti, t. p. Ispanijos nacionalinis baletas, Didžiojo teatro baleto trupė iš Ženevos, trupė Joffrey Ballet iš Niujorko, P. Tayloro šokio trupė, XX amžiaus baletas ir Béjart Ballet Lausanne (vadovas M. Béjart’as), Monte Carlo baletas, B. Eifmano baleto trupė ir kitos.
Be Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, baleto trupės dar veikia Kauno muzikiniame teatre (nuo 1948) ir Klaipėdos muzikiniame teatre (nuo 1987). Kauno muzikiniame teatre baletmeisteriais dirbo V. Germanavičius, J. Jastrebovas, A. Kondratavičius (Atsisveikinimo simfonija 1970, pagal J. Haydno muziką, Terra Archegon 1972, pagal J. Juzeliūno muziką), I. Ribačiauskaitė (Aušrinė 1976, pagal J. Pakalnio muziką, J. Ter Osipovo Mažylis ir Karlsonas 1981, I. Morozovo Daktaras Aiskauda 1983, S. Prokofjevo Pelenė 1997, P. Čaikovskio Spragtukas 1999), J. Smoriginas (Z. Bružaitės opera‑baletas Voro vestuvės 2007). Su Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupe baletų pastatė L. Dautartaitė, D. Tchorževskis, P. Fokinas, J. Smoriginas (Žydrasis Dunojus 1994, 1998, pagal J. Strausso muziką, sceninė kantata Carmina Burana 1996, pagal C. Orffo muziką, Bolero 1997, pagal M. Ravelio muziką, Artisto gyvenimas, pagal H. Berliozo muziką, Sirenos, pagal C. A. Debussy muziką; abu 1998).
Nuo 20 a. 5 dešimtmečio antros pusės Lietuvoje straipsnius apie baletą rašė daugiausia A. Ruzgaitė, L. Motiejūnaitė, Ž. Dautartas, A. Kalinauskas, R. Krugiškytė, H. Kunavičius, A. Žiūraitytė, L. Gulbinaitė, 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje – J. Terleckaitė, H. Šabasevičius, J. Žalkauskas ir kiti.
Lietuvos baleto specialistų rengimas
1952 V. Grivicko, M. Moisejevo ir K. Salnikovos iniciatyva prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos įsteigtas Choreografijos skyrius (iki 1961 vadovas H. Kunavičius, nuo 1963 L. Navickytė), 1986 reorganizuotas į Vilniaus baleto mokyklą, 2001 – į M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių (2001–07 vadovas P. Skirmantas, 2011–16 Lina Puodžiukaitė‑Lanauskienė, nuo 2016 E. Butkus). Iki 2008 parengta 37 baleto ir 7 liaudies šokių artistų laidos. Daugelis klasikinio šokio pedagogų yra buvę Lietuvos operos ir baleto teatro baleto artistai (kai kurie baigė Rusijos teatro akademijos Maskvoje Pedagoginį fakultetą arba Maskvos choreografijos mokyklos 2 m. pedagogikos kursus): R. Janavičiutė‑Kantoravičienė, J. Jovaišaitė‑Olekienė, I. Kalvaitytė, B. Krapavičienė, J. Liaugminienė, N. Makarova, A. Nasvytienė (Tumalevičiūtė), A. Ruzgaitė, G. Sabaliauskaitė, T. Sventickaitė, J. Švedai, L. Šveikauskaitė, L. Tamulevičienė, V. Tarasova, B. Tomaševičienė, J. Vymerytė, A. Beliukevičius, J. Katakinas, V. Kudžma, P. Peluritis, A. Semionovas, P. Skirmantas ir kiti. Kiekvienais metais Lietuvos operos ir baleto teatre vyksta parodomieji mokinių koncertai, rodomi mokinių baletai (A. Klenickio Beširdis 1969, baletmeisteriai J. Gudavičius, L. Navickytė, S. Prokofjevo Petia ir vilkas 1977, baletmeisterė N. Šiekštelienė, Archegono žemė 1980, pagal J. Juzeliūno muziką, baletmeisteris A. Kondratavičius, S. Prokofjevo Pelenė 1984, baletmeisteris E. Suuve, Estija, L. Vilkončiaus Piteris Penas 2005, V. Brazdylis jaunesnysis, A. Gineitytė, A. Domeikienė, M. Levickienė, V. Kudžma). Daugelis mokinių yra pelnę apdovanojimų jaunųjų baleto šokėjų tarptautiniuose konkursuose: Ž. Baikštytė, L. Bartusevičiūtė, M. Baužys, N. Beliakaitė, J. Dronina, K. Gudžiūnaitė, R. Jezerskytė, N. Juška, O. Pavliukevič, R. Pipinytė, E. Špokaitė, J. Valeikaitė ir kiti.
1965–91 baleto artistai rengti Kauno vidurinėje meno mokykloje (nuo 1969 J. Naujalio meno mokykla). Nuo 1971 Klaipėdos universitete veikia Choreografijos ir Sportinių šokių katedros, nuo 2001 Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiami šokio pedagogai.
L: A. Ruzgaitė Choreografijos menas Vilnius 1960, Lietuviško baleto kelias Vilnius 1964; Lietuvių tarybinis teatras: 1940–1956 Vilnius 1979; Lietuvių teatras: 1918–1929 Vilnius 1981; Krantai 1995 nr. 10–12, 2005 nr. 4; L. Gulbinaitė Akimirkos vaikai Vilnius 1996; Lietuvos baletas šiandien / sud. H. Šabasevičius Vilnius 2000; Lietuvių teatro istorija: 1929–1935 Vilnius 2000; V. Grivickas Baleto menas Vilnius 2001; Lietuvių teatro istorija: 1935–1940 Vilnius 2002; Vytautas Grivickas: Baletmeisterio užrašai / sud. A. Grivickienė Vilnius 2005; J. Bruveris Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras Vilnius 2006; Lietuvių teatro istorija: 1970–1980 Vilnius 2006; Lietuvių teatro istorija: 1980–1990 Vilnius 2009; H. Šabasevičius Trumpa Lietuvos baleto istorija Vilnius 2010, Baletas LT: Originalūs baleto ir šokio spektakliai, sukurti Lietuvoje XX a.–XXI a. pradžioje Vilnius 2022.
57