Lietuvõs bánkai
Lietuvos bankai iki 1918 metų
Pirmieji bankai Lietuvoje atsirado panaikinus baudžiavą. Ilgalaikes paskolas (10–66 m. laikotarpiui) teikė akcinis Žemės bankas (įkurtas 1872) Vilniuje, Peterburgo-Tulos bankas (įkurtas 1872), Rusijos valstybinio Bajorų žemės banko Vilniaus skyrius (įkurtas 1886), valstybinio Valstiečių žemės banko Vilniaus (įkurtas 1883) ir Kauno (įkurtas 1884) skyriai, Suvalkų žemės kredito draugija (įkurta 1900) bei Vilniaus miesto kredito bankas (įkurtas 1908). Trumpalaikes paskolas pramonei ir prekybai teikė Vilniaus privatinis komercijos bankas (įkurtas 1873, skyrius Kaune ir agentūra Ukmergėje), kelių Rusijos komercijos bankų skyriai, savitarpio kredito draugijos (1914 Kauno gubernijoje veikė 17, Vilniaus – 12, Suvalkų – 3), bankiniai namai ir kontoros (prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą Kauno gubernijoje jų veikė 11, Vilniaus gubernijoje – 10, Suvalkų – 4). Iki 1914 dar veikė Rusijos valstybinio banko Vilniaus skyrius (įkurtas 1865) ir Kauno skyrius (įkurtas 1883). Nedideles paskolas teikė taupmenų skolinamosios bendrovės (seniausia – Pabiržės, įkurta 1871; 1889 veikė 31, 1915 – 155 bendrovės), kredito bendrovės (pradėjo kurtis 1907; 1915 veikė 52), Suvalkų gubernijos gminų (valsčių) taupmenų skolinamosios kasos (1912 buvo 49) bei Vilniaus ir Kauno gubernijų bendruomenių taupmenų skolinamosios kasos (steigtos nuo 1904; 1915 Kauno gubernijoje buvo 6, Vilniaus – 76). 1915 veikė 317 valstybinių taupomųjų kasų, turinčių 45,2 mln. rublių indėlių.
Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) bankų sistema
1918–1922 (iki Lietuvos banko įkūrimo) pinigų emisijos ir kredito centrinės įstaigos funkcijas atliko vokiečių Rytų skolinamoji kasa (Darlehnskasse Ost, įkurta 1916). 1918 pabaigoje įkurtas Prekybos ir pramonės bankas (1926 bankrutavo), 1919 – Ūkio bankas, 1920 – Centralinis žydų bankas, Komercijos bankas, Kooperacijos bankas, Mozės Brauno bankiniai namai, 1921 – Tarptautinis bankas ir Kredito bankas, 1924 – Centralinis ūkininkų bankas (1930 bankrutavo) ir Žemės bankas (1930 akcinis kapitalas 50 mln. litų, 96 % akcijų priklausė valstybei). Šių komercinių bankų veiklos pradžioje paskolų buvo teikiama mažai, daugiausia spekuliuota Vokietijos markėmis ir investuota į nekilnojamąjį turtą.
Lietuvos banko rūmai Kaune (1928, architektai Mykolas Songaila, Arnas Funkas, Feliksas Vizbaras)
1922 10 02 įvesta nacionalinė valiuta litas ir įkurtas Lietuvos bankas (akcinis kapitalas 12 mln. litų, 80 % akcijų priklausė valstybei). Įvedus litą dauguma bankinių namų nustojo veikti, 1924 liko tik Mozės Brauno bankiniai namai Kaune. Prasidėjo bankų koncentracija, iš 1924 veikusių 10 bankų 4 dešimtmetyje liko 6. 1938 Ūkio, Komercijos ir Centraliniam žydų bankams teko 89,1 % visų komercinių bankų indėlių ir 77 % diskontuotų vekselių. 1939 visų šalies bankų (be Klaipėdos krašto) nuosavas kapitalas sudarė 95,2 mln. litų, suteiktos paskolos – 384,6 mln. litų, indėliai – 201,7 mln. litų, taupomosiose kasose indėlių buvo apie 70 mln. litų.
Vilniaus krašte 1939 veikė 9 bankai ir bankų skyriai bei 3 bankiniai namai: Klecko ir Levino (įkurti 1921), Rudzinskio ir Kaufmano (įkurti 1930) ir Bunimovičiaus (įkurti 1921). Kai kurie bankai buvo Lenkijos banko Vilniaus skyriai; Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą jie buvo likviduoti. Klaipėdos krašte 1924 veikė 15, 1936 – 5 bankai: Žemės ūkio (Landschaftsbank, įkurtas 1923), Raiffeisenbank (įkurtas 1923), Klaipėdos (įkurtas 1930), Lietuvių tautinis (įkurtas 1919) ir kredito sąjunga Kreditverein. Jų nuosavas kapitalas sudarė 4 mln. litų, bankai turėjo 20 mln. litų vertės indėlių.
1938 Lietuvoje veikė 212 kaimo smulkaus kredito draugijų (nariai – ūkininkai) ir 102 miesto smulkaus kredito draugijos (nariai – smulkūs pirkliai ir amatininkai). Jų išduotos paskolos sudarė 64 mln. litų. Klaipėdos krašte veikė 41 kaimo kredito kooperatyvas, kuris išdavė 16 mln. litų paskolų. Valstybinių įstaigų tarnautojai ir karininkai buvo įsteigę taupomąsias skolinamąsias kasas.
Lietuvos bankai okupacijų metais (1940–1990)
1940 SSRS okupavus Lietuvą buvo likviduoti Centralinis žydų ir Kredito bankai, Mozės Brauno bankiniai namai, savitarpio kredito draugijos, tarnautojų ir karininkų taupomosios skolinamosios kasos, likusieji bankai nacionalizuoti ir įtraukti į SSRS kredito sistemą. Lietuvos bankas pertvarkytas į SSRS Valstybinio banko Lietuvos respublikinę kontorą. Iš kitų bankų sudarytos SSRS pramonės, SSRS prekybos ir SSRS žemės ūkio bankų respublikinės kontoros, Lietuvos respublikinis komunalinis bankas. Kaimo smulkaus kredito draugijos pertvarkytos į sovietines žemės ūkio kredito draugijas.
1941 viduryje naciams okupavus Lietuvą, Lietuvos laikinoji vyriausybė panaikino bankų sistemos sovietinius pertvarkymus (Komunalinį banką paliko). 1941 nacių valdžia likvidavo visus Lietuvos bankus, išskyrus Lietuvos banką (jį likvidavo 1942 rudenį) ir įsteigė kelių Vokietijos bankų skyrius.
Po nacių okupacijos atkurti ankstesni sovietiniai bankai. Pertvarkius SSRS bankų sistemą nuo 1959 Lietuvoje veikė SSRS valstybinio banko ir SSRS statybos banko respublikinės kontoros. Valstybinio banko sistemai nuo 1963 priklausė ir taupomosios kasos (1975 jų buvo 1073, 1983 – 965). Nuo 1978 veikė SSRS užsienio prekybos banko skyrius. Pirmieji komerciniai bankai pradėjo veikti 1989 pradžioje (pirmasis 1988 pabaigoje įkurtas Lietuvos akcinis inovacinis bankas). 1990 03 01 nutarta atkurti centrinį banką – Lietuvos banką, kuris turėtų išimtinę pinigų emisijos teisę (litas įvestas 1993), reguliuotų pinigų ir kredito apyvartą, kontroliuotų kitų bankų steigimąsi ir veiklą.
Lietuvos bankų sistema po 1990 metų
Lietuvos banko rūmai Vilniuje (1891, architektas Vincentas Gorskis)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę SSRS bankų respublikiniai skyriai Lietuvoje tapo savarankiškais bankais, vėliau kai kurie iš jų buvo reorganizuoti arba likviduoti. Sparčiai daugėjo komercinių bankų: 1990 pabaigoje veikė 12, 1991 pabaigoje – 16, 1993 pabaigoje – 28, 1995 pabaigoje dėl bankrotų liko tik 12. 1993–1997 bankrutavo 13 bankų (Apus, Ateitis, Sekundė, Lietuvos verslas, Lietuvos akcinis inovacinis bankas, „Tauro“ bankas ir kiti), vėliau dar keli, tarp jų „Litimpeks“ bankas. Bankrotų pagrindinės priežastys: nebuvo įvertinta veiklos rizika, nesukaupta pakankamai akcinio kapitalo, bankams padarė žalos jų darbuotojų profesionalumo stoka ir nusikalstama veikla. Visuomenės pasitikėjimas bankais sumažėjo. Bankrutavusių bankų likvidavimo procesas užtruko: 2001 pradžioje dar nebuvo likviduota 14 komercinių bankų (iš Įmonių rejestro išbraukti tik Lietuvos valstybinis komercinis ir Lietuvos akcinis inovacinis bankas).
Bankrutavusių ir restruktūrizuotų komercinių bankų turtą perėmė valstybės įmonė Turto bankas (1996 pertvarkytas iš Aurabanko; jam perduoti bankrutavusių ir restruktūrizuotų komercinių bankų neveiksnūs aktyvai).
1993 12 06 Lietuva priimta į Tarptautinę elektroninę tarpbankinių ryšių sistemą SWIFT (Society for Worldwide Interbank Financial Telecommunications).
Tęsėsi bankų koncentracija, 1999 Vilniaus bankas (2005–2008 SEB Vilniaus bankas, nuo 2008 SEB bankas) prisijungė banką Hermis. 2001 pabaigoje Lietuvos taupomasis bankas (LTB, įkurtas iš SSRS darbo santaupų ir gyventojų kreditavimo banko respublikinio skyriaus, įregistruotas 1993, 2001 privatizuotas, apie 90 % akcijų įsigijo Estijos Hansapank) ir Hansabankas (įkurtas 1999, Estijos Hansapank antrinis bankas, nuo 2009 Swedbank) susijungė į Hansa‑LTB. 2001, be Lietuvos banko, veikė 9 komerciniai bankai ir 4 užsienio bankų skyriai (Lenkijos Kredyt Bank SA, Suomijos Merita Bank Plc, Vokietijos Norddeutsche Landesbank Girozentrale ir Vokietijos Vereins‑ und Westbank AG), 41 kredito unija.
2001 didžiausias komercinis bankas – Vilniaus bankas – užėmė 40 % šalies paskolų rinkos ir 41 % indėlių rinkos, Lietuvos taupomasis bankas su Hansabanku atitinkamai – 25 % ir 36 %, kiti – 35 % ir 23 %. 2001 visų Lietuvos bankų turtas sudarė apie 15,5 mlrd. litų, bankuose laikomų indėlių suma – 10,4 mlrd. litų (5,7 mlrd. litų nacionaline valiuta, 4,7 mlrd. litų užsienio valiuta), iš jų 6,4 mlrd. litų – gyventojų indėliai; 2001 suteikta paskolų už 6,6 mlrd. litų, bendras bankų sistemos nuostolis 22,5 mln. litų.
2002 veikė komerciniai bankai: Vilniaus bankas (įkurtas 1990, iki 1992 Spaudos bankas, 1999 įsigijo banką Hermis, 97,9 % akcijų priklausė Švedijos Skandinaviska Enskilda Banken), Hansa‑LTB, Lietuvos žemės ūkio bankas (įkurtas iš Lietuvos agropramoninio banko, įregistruotas 1993, 2002 privatizuotas, 77 % akcijų įsigijo Vokietijos Norddeutsche Landesbank Girozentrale; 2003–2006 NORD/LB Lietuva, 2006–2011 DnB NORD bankas, 2011–2017 DNB bankas), Snoras (įkurtas 1992, iki 1993 pabaigos Šiaulių krašto bankas), Ūkio bankas (įkurtas 1989), Šiaulių bankas (įkurtas 1992), Medicinos bankas (įkurtas 1992, iki 1997 Ancorobank), Parex (įkurtas 1996, iki 2000 10 Industrijos bankas, Latvijos Pareks banka nuosavybė), Sampo bankas (įkurtas 1993, iki 2001 Lietuvos vystymo bankas, nuo 2000 pabaigos priklausė Suomijos bendrovei Sampo-Leonia Insurance).
2011 Lietuvos valstybės institucijos dėl galimo įsipareigojimų nevykdymo ir įtarimų neskaidriomis finansinėmis operacijomis nutraukė banko Snoras, 2013 – Ūkio banko veiklą. 2017 DNB bankas ir Švedijos banko Nordea Bank Lietuvos skyrius susijungė į Luminor Bank.
banko Swedbank būstinė Vilniuje (2009, architektūrinė bendrovė Ambraso architektų biuras)
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2016 pabaigoje veikė 286 bankų skyriai ar klientų aptarnavimo vietos (daugiausia – Šiaulių banko, Swedbank ir Medicinos banko), 1158 bankomatai (daugiausia – Swedbank ir SEB banko), 62 470 mokamųjų kortelių skaitytuvų (daugiausia – SEB banko, Swedbank ir Citadele), išduotų mokamųjų kortelių skaičius pasiekė daugiau kaip 3,3 mln. (daugiausia – Swedbank ir SEB banko), bankų klientų skaičius – daugiau kaip 3,5 mln. (daugiausia – Swedbank ir SEB banko), iš jų – daugiau kaip 3,3 mln. fizinių asmenų (1 lentelė).
4
Lietuvos banko duomenimis, bendras šalies bankų turtas (aktyvai) 2017 pabaigoje sudarė 27,3 mlrd. eurų (1,6 mlrd. eurų, arba 6,1 %, daugiau nei 2016 pabaigoje; 2 lentelė). Turto didžiausią dalį sudarė klientams suteiktos paskolos (3 lentelė), bankų įsipareigojimų struktūroje – fizinių asmenų ir privačių įmonių indėliai (4 lentelė).
1
2
3
Pagal valdomą turtą 82 % rinkos užėmė 3 didžiausi bankai (SEB bankas, Swedbank ir Luminor Bank). 2017 bankai klientams suteikė paskolų už 18,6 mlrd. eurų (0,6 mlrd. eurų, arba 3,1 %, daugiau nei 2016), iš jų paskolų privačioms įmonėms – 9,3 mlrd. eurų, fiziniams asmenims – 8,8 mlrd. eurų (iš jų – 7,0 mlrd. eurų būsto paskolų). Indėliai bankuose sudarė 20,0 mlrd. eurų (1,2 mlrd. eurų, arba 6,8 %, daugiau nei 2016), iš jų privačių įmonių – 6,5 mlrd. eurų, fizinių asmenų – 12,0 mlrd. eurų. Bendras visų bankų grynasis pelnas buvo 239,7 mln. eurų (9,5 % mažesnis nei 2016).
2019 Lietuvoje veikė centrinis (Lietuvos bankas) ir 7 komerciniai bankai: SEB bankas, Swedbank, Luminor Bank, Šiaulių bankas, Medicinos bankas (įkurtas 1992, iki 1997 Ancorobank), Citadele (įkurtas 1996, iki 2000 Industrijos bankas, 2000–2010 Parex bankas), Mano bankas (įkurtas 1996, iki 2018 įvairiais pavadinimais veikė kaip kredito unija). Lietuvoje t. p. veikia 9 užsienio bankų filialai (didžiausias – Danske Bank). Didžiausi šalies bankai (SEB bankas, Swedbank, Luminor Bank) priklauso Skandinavijos valstybių kapitalui.
2024 veikė 3 universalieji bankai akcinės bendrovės (SEB bankas, Swedbank, Šiaulių bankas), 3 bankai uždarosios akcinės bendrovės (Medicinos bankas, Revolut Bank, PayRay Bank), 7 specializuotieji bankai uždarosios akcinės bendrovės (Mano bankas, GF Bankas, Fjord Bank, European Merchant Bank, SME Bank, Fonora Bank, Saldo Bank), užsienio bankų filialai (Luminor Bank, Citadele Bank, OP Corporate Bank, BIGBANK filialas, Inbank filialas).
Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų turtas 2023 viduryje siekė 56,7 mlrd. eurų (Lietuvos banko duomenys; 5 lentelė).
5
3160
830
2687
664
-bankai Lietuvoje