Lietuvõs bánkas, Lietuvos centrinis bankas. Būstinė Vilniuje, padaliniai Vilniuje ir Kaune. Lietuvos banką steigia ir likviduoja Seimas.
Veikla
Pagrindinis banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Lietuvos bankas atlieka pinigų emisiją, kartu su kitų šalių, įsivedusių eurą, centriniais bankais ir Europos Centriniu Banku formuoja ir įgyvendina vieningą euro zonos pinigų politiką, reguliuoja pinigų ir kredito apyvartą, organizuoja tarpvalstybinius atsiskaitymus, prižiūri komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų, draudimo įmonių, vertybinių popierių rinkos dalyvių, kitų finansų įstaigų, mokėjimo sistemų veiklą, nagrinėja vartotojų ir finansų įstaigų ginčus, valdo, naudoja ar kitaip disponuoja užsienio atsargomis. Sudaro ir skelbia Lietuvos finansų statistiką, sudaro šalies mokėjimų balansą. Palaiko korespondentinius ryšius su Vakarų svarbiausių valstybių centriniais bankais. Valdo Lietuvos monetų kalyklą. 712 darbuotojų (2024 09).
Lietuvos banko rūmai Vilniuje (1891, architektas Vincentas Gorskis)
Struktūra
Lietuvos banko Pinigų muziejus Vilniuje
Bankui vadovauja valdyba, kurią sudaro pirmininkas (jį penkeriems metams Prezidento teikimu skiria Seimas), 2 jo pavaduotojai ir 2 nariai (juos šešeriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu). Yra 12 departamentų (Bankų ir draudimo priežiūros, Duomenų ir statistikos, Ekonomikos, Finansinio stabilumo, Finansinių rinkos priežiūros, Grynųjų pinigų, Teisės ir licencijavimo, Rinkos operacijų, Rinkos infrastruktūros, Informacinių technologijų, Strategijos ir valdysenos, Korporatyvinių paslaugų departamentai), Tyrimų, Finansų rinkos plėtros, Finansinio raštingumo, Skaitmeninės priežiūros, Klimato kaitos centrai ir Vidaus audito skyrius, Pinigų muziejus Vilniuje.
Istorija
Įsteigtas 1922 09 27 Kaune kaip akcinė bendrovė. Akcinis kapitalas 12 mln. litų (įmokėtas auksu ir Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, 80 % priklausė Lietuvos valstybės iždui). Valdytoją skyrė Lietuvos Respublikos Prezidentas. Lietuvos bankas leido į apyvartą lito (įvestas 1922 10 02) banknotus, ekonominėmis priemonėmis reguliavo pinigų kiekį apyvartoje, lito kursą, tiesiogiai kreditavo kitas kredito įstaigas, pramonės ir prekybos įmones (pirmiausia eksportuojančias), kooperatyvus ir ūkininkus, atliko indėlių, tarptautinių atsiskaitymų operacijas ir kita. Griežta Lietuvos banko pinigų politika padėjo išlaikyti stabilų lito kursą ir per Didžiąją depresiją, litas tapo viena stabiliausių valiutų pasaulyje (iki 1940 išlaikė aukso paritetą). 1929 Lietuvos bankas turėjo 26 skyrius. 1931 tapo Tarptautinių atsiskaitymų banko akcininku.
Lietuvos banko rūmai Kaune (1928, architektai Mykolas Songaila, Arnas Funkas, Feliksas Vizbaras)
1940 sovietinės valdžios nacionalizuotas ir įtrauktas į SSRS bankų sistemą, tapo SSRS Valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui Lietuvos laikinosios vyriausybės nutarimu Lietuvos bankas vėl atkurtas, bet nacių karinė valdžia nesuteikė jam emisijos banko funkcijų, todėl jis veikė kaip komercinis bankas. Sovietinei kariuomenei užėmus Lietuvą, 1944 07 24 Lietuvos bankas vėl tapo SSRS Valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora.
Kaip šalies centrinis bankas vėl ėmė veikti 1990 03 01 Vilniuje. Pagrindines pastangas skyrė pasirengimui įvesti savus pinigus. 1990 12 banke atidaryta pirmoji valiutinė sąskaita. 1991 Lietuvos bankas Švedijoje atidarė pirmąją korespondentinę sąskaitą. 1992 atgavo ikikarines aukso atsargas, laikytas Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, iš Švedijos už auksą gavo kompensaciją. Iki 1992 vykdytas komercines operacijas (įmonių kreditavimo, atsiskaitymų) perdavė Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui.
paminklas Vladui Rafaeliui Jurgučiui prie Lietuvos banko pastato Vilniuje (atidengtas 2015, skulptorius Gediminas Piekuras; © LATGA, 2020)
1992 10 įvedus Lietuvoje laikinuosius pinigus talonus (1993 06 pakeisti litais) tapo visaverčiu centriniu banku. 1992 tapo Tarptautinio valiutos fondo nariu, atkūrė narystę Tarptautinių atsiskaitymų banke ir atgavo jo akcininko teises. 1997–2012 ir 2015–2016 leido mokslinį periodinį žurnalą Pinigų studijos. 2004 Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos nariu. 2012 perėmė panaikintų Vertybinių popierių komisijos ir Draudimo priežiūros komisijos funkcijas. 2015 įvedė Lietuvoje eurą, išimdamas iš apyvartos litus. 2020 dirbo daugiau kaip 660 darbuotojų, veikė 4 tarnybos (Priežiūros, Ekonomikos ir finansinio stabilumo, Bankininkystės, Organizacijos), 5 departamentai (Grynųjų pinigų, Tarptautinių ryšių, Komunikacijos, Saugos, Rinkos infrastruktūros), 4 savarankiški skyriai (Teisės, Personalo, Vidaus audito, Viešųjų pirkimų), kasos Vilniuje ir Kaune, Tyrimų centras, Lietuvos banko Pinigų muziejus Vilniuje. 2023 dirbo 690 darbuotojų.
Vadovai
1
664
2271
-Lietuvos centrinis bankas; -Pinigų muziejus