Lietuvõs baròko mùzika. Lietuvą baroko idėjos ir muzika greitai pasiekė dėl tradicinių ryšių su Italijos kultūra.
Baroko muzika Vilniaus Žemutinėje pilyje, dvaruose
17 a. pirmoje pusėje Vilniuje Žemutinės pilies teatre pastatytos trys šiai scenai sukurtos operos (dramma per musica): Il ratto di Helena (Elenos pagrobimas 1636), Andromeda (1644), Circe delusa (Apviltoji Kirkė 1648). Šių kūrinių libretų autorius – karaliaus sekretorius V. Puccitelli. Zigmanto Vazos rūmų kapelai kurį laiką vadovavo kompozitorius, muzikos teoretikas M. Scacchi (1643 Venecijoje jis išleido traktatą Cribrum musicum, kurio priede Xenia Apollinea išspausdino kapelos narių enigmatinių kanonų rinkinį).
Kristupo Radvilos Perkūno rūmuose dirbo muzikas M. Galilei (V. Galilei sūnus), L. Sapiegos rūmuose – G. B. Cocciola. Vilniuje gyveno ir kūrė J. Brantas (pirmasis iš vietinių kompozitorių, kūręs basso continuo technika), S. Berentas, M. Kreczmeris. Garsios buvo Radvilų kapelos Biržuose ir Kėdainiuose.
Baroko muzika plito ir bažnyčiose. Chorą ir instrumentinę kapelą turėjo Vilniaus universitetas. Muzika per visą baroko laikotarpį buvo svarbi universiteto ir vienuolijų kolegijų puoselėtoje mokyklinėje dramoje.
Teoriniai veikalai
Vilniaus universitete buvo vertinami A. Kircherio raštai. Teatro muzikos klausimus savo darbuose aptarė M. K. Sarbievijus. Retorikos profesorius Ž. Liauksminas 1667 Vilniuje išleido pirmąjį lietuvių muzikologijos darbą – grigališkojo giedojimo vadovėlį Muzikos teorija ir praktika (Ars et praxis musica, lietuvių kalba 1977). Kai kurios baroko idėjos atspindėtos W. Tyłkowskio veikale Įdomioji fizika (Physica curiosa 1669), Vilniuje parašytoje N. Dileckio Muzikos gramatikoje (Gramatyka muzyczna 1675).
L: V. Zaborskaitė Prie Lietuvos teatro ištakų Vilnius 1981; J. Trilupaitienė Jėzuitų muzikinė veikla Lietuvoje Vilnius 1995.
1552