Lietuvos bestuburiai gyvūnai

Lietuvõs bestubùriai gyvnai

Iš bestuburių gyvūnų Lietuvoje daugiausia ištirta kirmėlės, moliuskai, vėžiagyviai, drugiai ir kiti vabzdžiai.

Kirmėlės

Lietuvoje kirmėlių rūšių tikslaus skaičiaus nežinoma. Kirmėlės gyvena vandenyje, dirvožemyje, augalų, gyvūnų ir žmogaus organizme. Primityviausios sandaros yra plokščiosios kirmėlės, kurioms priklauso laisvai gyvenančios blakstienotosios kirmėlės ir parazitai – siurbikės, monogenetinės siurbikės (Monogenoidea) ir kaspinuočiai.

medicininės dėlės

kirmėlės: a – velniaplaukis Gordius aquaticus, b – sliekas, c – medicininė dėlė

Gausiausios yra apvaliosios kirmėlės, nematodai, kuriems priklauso plačiai paplitusios laisvai gyvenančios rūšys, žmogaus ir kitų gyvūnų parazitai (pvz., askaridės, spalinės, trichinos, kreivagalviai). Augalų nematodai (pvz., pievinis nematodas, svogūninis nematodai) parazituoja augalų šaknyse, stiebuose, lapuose. Įvairių stuburinių žarnyno parazitai yra dygiastraubliai (Acanthocephala). Dažniausiai aptinkamas ančių dygiastraublis (Fillicolis anatis), mažasis polimorfas (Polymorphus minutus). Velniaplaukiai yra ilgos siūliškos kirmėlės (pvz., velniaplaukis Gordius aquaticus), kurios gyvena vandenyje. Jų lervos parazituoja vabzdžiuose. Smulkios verpetės gyvena gėluosiuose vandenyse (pvz., Synchaeta longipes, Keratella quadrata), jomis minta žuvys. Žieduotosios kirmėlės yra segmentuotos, joms priklauso daugiašerės (Polychaeta) – jūrinės, dažniausiai dugninės kirmėlės. Iš mažašerių žieduotųjų kirmėlių plačiai paplitę sliekai. Jie purena dirvą, gerina dirvožemio struktūrą. Gėluosiuose lėtai tekančiuose vandenyse gyvena dėlės. Medicininė dėlė seniau Lietuvoje buvo labai paplitusi, bet nusausinus pelkes jų labai sumažėjo, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Dažnesnė Rytų Lietuvos ežeruose.

kirmėlės

1220

Moliuskai

Lietuvoje yra 165 rūšys moliuskų. Jais minta daugelis paukščių, žinduolių, žuvų; kai kurios rūšys (pvz., vynuoginė sraigė) valgomos. Moliuskuose vystosi žuvų, paukščių, žinduolių ir žmogaus kai kurių parazitų lervos. Dvigeldžių moliuskų yra 29 rūšys.

paprastoji geldutė

moliuskai: a – didysis arionas, b – mažoji suktenė, c – ovalioji geldutė

Dėl vandens užterštumo nyksta ovalioji geldutė (Unio crassus). Kuršių mariose, ežeruose ir daugelyje upių dažna dreisena (Dreissena polymorpha). Ja minta daugelis žuvų. Baltijoje, ir prie Lietuvos krantų, gyvena valgomoji širdutė (Cerastoderma edula), valgomoji midija (Mytilus edulis) bei gausiausia pajūrio rūšis – Baltijos makoma (Macoma baltica). Pilvakojų moliuskų yra apie 130 rūšių. Dauguma jų minta augalais, detritu. Sausumoje dažna vynuoginė sraigė, kuri yra svarbus verslo objektas. Šliužų Deracoceras genties rūšys dažnai kenkia daržams. Gėluosiuose vandenyse dažnos didžioji kūdrinukė (Limnaea stagnalis) ir kiaušininė kūdrinukė (Radix ovata), gyvavedės (Viviparus contectus, Viviparus viviparus) sraigės. Yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių, pvz., didysis arionas (Arion ater), mažoji suktenė (Vertigo angustior), keturdantė suktenė (Vertigo geyeri), ovalioji geldutė (Unio crassus).

moliuskai

1618

Vėžiagyviai

Lietuvos vandenyse yra daugiau kaip 200 rūšių vėžiagyvių. Stovinčių vandenų planktone gausūs šakotaūsiai vėžiagyviai (pvz., dafnijos, bosminos), kurie minta filtruodami vandenį ir taip reguliuoja fitoplanktono gausą, ir irklakojai vėžiagyviai (pvz., kalanidai, ciklopai).

vėžiagyviai: a – dafnija Daphnia pulex, b – šoniplauka Gammarus pulex, c – vasarinis skydvėžis

akmeninis krabas

Įvairių vandens telkinių bentose ar tarp augalijos sutinkami kiautuotieji vėžiagyviai, kiti šakotaūsiai ir irklakojai vėžiagyviai. Jie dažniausiai mažesni negu 2 mm ilgio. Išdžiūvančiuose vandens telkiniuose gyvena bešarvavėžiai (Anostraca), skydvėžiai (Notostraca), dygliuotapilviai (Spinicaudata) ir mažapilviai (Laevicaudata) kriaukliavėžiai. Vidaus vandenų bentose randamos šoniplaukos ir mizidės. Iš jų giliuose mezotrofiniuose ežeruose gyvena ledynmečio reliktinės rūšys – reliktinė mizidė (Misis relicta) ir keturspyglė šoniplauka (Pallaseopsis quadrispinosa). Kauno ir Kuršių mariose bei Nemune žemiau Kauno gyvena Ponto-Kaspijos kilmės šoniplaukos ir mizidės, kurių dauguma 1960–61 buvo introdukuotos Kauno mariose. Vidaus vandenyse iš lygiakojų vėžiagyvių paplitęs vandens asiliukas (Asellus aquaticus). Sausumoje drėgnose vietose randami vėdarėliai. Iš dešimtkojų vėžių gyvena vietinis plačiažnyplis vėžys (Astacus astacus) ir trys svetimžemės rūšys – siauražnyplis (Astacus leptodactylus), žymėtasis (Pacifastacus leniusculus) ir rainuotasis (Orconectes limosus) vėžiai, Kuršių mariose sutinkamas krabas apželtkojis (Eriocheir sinensis), Baltijos jūros priekrantėje – krevetės.

Vėžiagyviai – svarbus daugelio žuvų maistas, vėžiai – verslo objektas. Yra nykstančių rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, pvz., reliktinė mizidė, keturspyglė šoniplauka, Grubės bešarvavėžis (Siphonophanes grubei), pavasarinis skydvėžis (Lepidurus apus), vasarinis skydvėžis (Triops cancriformis).

vėžiagyviai

1548