Lietuvõs bibliotèkininkų draugijà, visuomeninė bibliotekininkų, bibliografų, knygotyrininkų ir informatikų organizacija. Būstinė Vilniuje. Turi 76 skyrius, apie 2000 narių (2024).
Veikla
Draugijos aukščiausia valdymo institucija – suvažiavimas, šaukiamas kas 3 metai. Tarp suvažiavimų draugijos veiklai vadovauja taryba ir pirmininkas.
Lietuvos bibliotekininkų draugija plėtoja bibliotekininkystę, skatina mokslinį darbą, rūpinasi bibliotekininkų kvalifikacija (rengia kursus, seminarus, stažuotes), ugdo jų profesionalumą, saugo bibliotekinį, bibliografinį palikimą, organizuoja konferencijas, žygius ir kitus renginius, teikia siūlymus Vyriausybei ir valdžios kitoms institucijoms dėl bibliotekų darbo gerinimo, bibliotekininkystės politikos formavimo (dalyvavo rengiant 1936 ir 1995 Lietuvos bibliotekų įstatymus). Leidžia informacinę literatūrą lietuvių, rusų ir anglų kalbomis apie Lietuvos bibliotekų darbą ir bibliotekininkystę. Bendradarbiauja su užsienio šalių (Estijos, Latvijos, Skandinavijos šalių, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir kitų šalių) bibliotekininkų organizacijomis ir bibliotekomis.
Lietuvos bibliotekininkų draugijos logotipas
Draugija rengia (nuo 1990) Baltijos šalių bibliotekininkų suvažiavimus ir kitus tarptautinius renginius. Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (angl. International Federation of Library Association and Institution, IFLA) narė (1936–1941 ir nuo 1990).
Istorija
Lietuvos bibliotekininkų draugija įkurta 1931 Kaune V. Biržiškos, V. Ruzgo ir kitų iniciatyva. Pirmosios valdybos nariais tapo V. Biržiška, V. Ruzgas, A. Ružancovas, Felicija Šalkauskaitė, Andrius Škėma. 1931 draugija turėjo 29, 1937 – 49 narius. 1936 01 01 priimta į IFLA. 1941–1989 neveikė. Atkurta 1989 08 31. Draugija 1990 tapo IFLA asocijuotąja, 1992 – visateise nare. 1999 draugijos tarybos posėdyje buvo priimtas Lietuvos bibliotekininkų profesinės etikos kodeksas. 2018 draugija turėjo 79 skyrius, 2525 narius, 2023 – 78 skyrius, 2383 narius.
Pirmininkai
1