Lietuvõs centrnis valstýbės archỹvas, įstaiga, sauganti 1918–40 ir nuo 1990 Lietuvos Respublikos, t. p. 1940–90 Lietuvoje buvusių okupacinių institucijų, įstaigų ir organizacijų rašytinius dokumentus bei vaizdo ir garso dokumentus nuo 19 a. 6 dešimtmečio iki šių dienų. Yra Vilniuje.
Veikla ir struktūra
Lietuvos centrinio valstybės archyvo pastatas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas kaupia, saugo, restauruoja, kopijuoja dokumentus, garantuoja visuomenės priėjimą prie jų, organizuoja edukacinius renginius moksleiviams. Veikia Bendrųjų reikalų, Dokumentų restauravimo, Dokumentų sklaidos, Dokumentų techninės priežiūros, Fotodokumentų, Garso ir videodokumentų, Informacijos ir apskaitos, Kino dokumentų (yra Valstybės kino metraščio poskyris), Kopijavimo ir mikrofilmavimo, Rašytinių dokumentų, Skaitmeninių dokumentų, Ūkio skyriai. Yra Rašytinių dokumentų ir Vaizdo ir garso dokumentų skaityklos.
Fondai
Archyve saugomas 2171 rašytinių dokumentų fondas, apie 3,5 mln. bylų, 8541 kino dokumentas, 385 039 fotodokumentai, 19 620 garso dokumentų, 3098 videodokumentai.
Rašytinių dokumentų fondą sudaro rinkiniai: Lietuvos Respublikos įstaigų 1918–40 dokumentai (Lietuvos Valstybės Tarybos, Ministrų Kabineto, Prezidento kanceliarijos, ministerijų ir jų departamentų, diplomatinių atstovybių užsienyje, kariuomenės įstaigų ir dalinių, apskričių viršininkų įstaigų, savivaldybių, mokslo, kultūros, švietimo įstaigų, visuomeninių organizacijų, politinių partijų ir kiti fondai); Klaipėdos krašto įstaigų dokumentai (nuo 19 a. pradžios), Pietryčių Lietuvos (1919–39 Lenkijos įstaigų Vilniaus krašte fondai), nacių okupacinės valdžios dokumentai (okupacinės administracijos ir lietuvių savivaldos fondai), sovietų okupacinės valdžios dokumentai (Ministrų Tarybos, komisariatų, ministerijų, valstybinių komitetų, valdybų, profesinių sąjungų ir kiti fondai).
Yra asmenų (visuomenės veikėjų, mokslininkų) fondų rinkinys.
Į mikrofilmų kolekciją perkelti 20 a. Latvijos, Lenkijos, Rusijos archyvų dokumentai.
Kino dokumentų kompleksą sudaro lietuvių kino filmai nuo 20 a. 2 dešimtmečio.
Fotodokumentų kompleksas apima nuotraukas, negatyvus, stiklo plokšteles, albumus, vinjetes, skaidres, skaitmenines nuotraukas. Seniausi fotodokumentai – 1860 įvairiose fotostudijose daryti portretai, šaukiamų į caro kariuomenę Vilniaus gubernijos žydų tautybės jaunuolių, 1900–15 fotostudijų portretų kolekcija.
Garso dokumentų kompleksą sudaro 20–21 a. garso įrašai plokštelėse, magnetinėse juostose, kasetėse, kompaktinėse plokštelėse.
Videodokumentai apima nuo 1988 kaupiamus vaizdo įrašus.
Istorija
1924–40 archyvas buvo įsikūręs buvusiose Septintojo forto kareivinėse (1933)
Oficialia valstybės archyvo įkūrimo data laikoma 1921 10 19. 1921–40 Kaune veikė Centralinis valstybės archyvas, per SSRS okupaciją 1940–41 ir 1944–90 vadintas LSSR centriniu valstybiniu (1941 pradėtas perkelti į Vilnių), nacių okupacijos metais (1941–44) vadintas Vilniaus valstybiniu archyvu. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo skyrių susikūrė kiti archyvai: LSSR centrinis valstybinis kinofotodokumentų (nuo 1959, nuo 1990 Lietuvos vaizdo ir garso, 2002 vėl prijungtas prie Lietuvos centrinio valstybės archyvo), Lietuvos centrinis valstybinis literatūros ir meno (įkurtas 1968, iki 1990 – LSSR). 1957 senieji fondai (iki 1918) atskirti nuo Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir perduoti įkurtam LSSR centriniam valstybiniam istorijos archyvui.
Centralinio valstybės archyvo vedėjas Konstantinas Andrejevas arhyvo saugyklose (1933)
Kaune ir Šiauliuose 1964–78 veikę Lietuvos centrinio valstybės archyvo filialai pertvarkyti į centrinius valstybinius archyvus, Alytuje, Marijampolėje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Raseiniuose, Švenčionyse, Telšiuose, Ukmergėje 1964–93 veikę filialai pertvarkyti į apygardų archyvus; visuose buvo saugomi SSRS okupacijos laikotarpio dokumentai. 1974–89 Archyvų valdyba leido Lietuvos TSR valstybinio archyvo fondų trumpą žinyną (išėjo 14 sąsiuvinių).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 03 11, archyvas pavadintas Lietuvos centriniu valstybiniu archyvu, 1990 07 25 – Lietuvos valstybiniu archyvu, 1993 05 28 tapo Lietuvos centriniu valstybės archyvu. 1994 visi archyvo fondai buvo išslaptinti.
2007 01 archyve buvo saugoma 2116 rašytinių dokumentų fondų (tarp jų aštuonios mikrofilmų kolekcijos), daugiau kaip 3,2 mln. bylų, 18 560 saugojimo vienetų garso, 368 072 – fotodokumentų, 39 940 – kino, 1738 – videodokumentų, 1 888 867 kadrai mikrofilmų.
Vadovai
1
1483
Valstybės centrinis archyvas; Centrinis valstybės archyvas; Lietuvos vaizdo ir garso archyvas; Lietuvos valstybinis archyvas; LCVA; Centralinis valstybės archyvas
2271