Lietuvõs choreogrãfija
Liaudies choreografija
9–18 a. rašytiniuose šaltiniuose daugiausia minimi apeiginiai lietuvių šokiai (gyvavo iki I pasaulinio karo, kai kurie – iki 21 a. pradžios). Jie būdavo atliekami per vestuves, laidotuves, gimtuves, kalendorines ir darbo šventes. Senesnės kilmės lietuvių liaudies šokiai daugiausia palydimi dainų, šokami grupės šokėjų. Dažniausiai šokius atlieka ir mišriems rateliams vadovauja merginos ir moterys. Žingsniai nesudėtingi, žemi ir siauri, dažni treptelėjimai. Dažniausi piešiniai – rato, eilės, tiltelio, žvaigždutės, žilvičio, gyvatėlės. Figūroms būdinga įvairūs pynimai, nardymai, apsisukimai, pasikeitimai vietomis, suplojimai rankomis, kompozicinėms formoms – simetrija. Vyrų šokių užrašyta labai nedaug, dalis jų turi kitų Europos šalių šokiams būdingų elementų.
šokis Čiutytė (1934, Kupiškis)
šokis Mikita (1935, Merkinė)
šokamoji sutartinė Dobilėlis (1938, Kupiškis)
Lietuvių liaudies choreografija skirstoma į šokamąsias sutartines (sutartinės), ratelius, žaidimus ir šokius (dažnai sunku juos atskirti). Šokamosios sutartinės (sutartinės) turi daugiausia archajiškų bruožų, išsiskiria specifine muzika, savitu šokimo būdu, ypatinga judesių ir muzikos sąsaja. Atliekant trejines sutartines su tam tikra melodijos dalimi paeiliui atliekama treptelėjimai, pačiuožiamasis žingsnis, apsisukimai, pliaukštelėjimai, tekstą iliustruojantys judesiai. Pagrindinis choreografijos piešinys – ratas. Trejinėse keturiose sutartinėse ratas derinamas su kvadrato arba kryžiaus formomis. Dvejinės ir keturinės sutartinės grindžiamos kontrasto principu: muzikai būdinga kontrastinė polifonija, choreografijai – priešpriešinis judėjimas ir priešpriešinė pozicija.
Rateliai paplito 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Jų atlikėjai, dainuodami dainą ir stovėdami 1–2 (rečiau 3) ratais, eilėje arba voroje, dalį posmo sukasi, pina, landžioja arba judesiais vaizduoja dainos tekstą. Pagal choreografijos piešinius skiriami rato, eilių, grandinėlės, gyvatėlės, tiltelio, vartelių ratelių pogrupiai. Žaidimų choreografija susipynusi su varžybiniais ir vaidybiniais veiksmais – gaudymu, žaidėjų pasirinkimu ir pervedimu iš vienos grupės į kitą, spėliojimu, veikėjų dialogu. Žaidimams būdingi laisvi judesiai, mažai arba visiškai nepriklausantys nuo dainos ritmo. Šokių įvairūs žingsniai, junginiai ir figūros sudėtingesni, jie atliekami dažniausiai pritariant instrumentinei muzikai. Didžiausią šokių dalį sudaro poriniai šokiai. 19–20 a. paplitusių kadrilinių šokių (jiems dažniausiai vadovauja vyrai) pagrindinės ypatybės yra posminė struktūra, kai kurios dalys arba padalos kartojamos kaip refrenas, šoka porinis porų skaičius eilėmis, kvadratu arba ratu, dažnai poros paeiliui kartoja tą pačią figūrą.
ratelį šoka Lynežerio kaimo žmonės su folkloro ansamblio Varangė dalyviais (2006, Lynežeris)
Nedidelę lietuvių liaudies šokių dalį sudarantys grupiniai šokiai turi daug bendrų bruožų su rateliais. Ratelių elementai būdingi įvairioms ratelinėms polkoms arba rateliniams valsams. Kai kurie šokiai gali būti įvairių variantų – šokami kaip porinis arba grupinis šokis.
19 a. didelę įtaką lietuvių liaudies choreografijai padarė iš Vakarų Europos ir slavų tautų sparčiai pradėję plisti valsas, polka, kadrilis, krakoviakas ir kiti šokiai. 20 a. antroje pusėje dėl politinių, ekonominių, socialinių ir kitų pokyčių lietuvių liaudies šokių gyvoji tradicija ėmė nykti (ją atgaivino 7 dešimtmetyje pradėję kurtis folkloro ansambliai). Ilgainiui įsigalėjo klasikinių ir kitų tautų šokių elementų turintys stilizuoti tautiniai šokiai, atliekami dainų ir šokių ansamblių (vienas žymiausių – Lietuva).
lietuvių liaudies choreografija
Baletas
16–18 a. šokių buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokyklinių teatrų vaidinimuose. Baleto trupes turėjo Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai Žygimantas Senasis, Vladislovas Vaza, Jonas Kazimieras. Vilniaus Žemutinės pilies teatre (1635–48) veikė ir baleto trupė. 1774 savo dvare Gardine Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas A. Tyzenhauzas įsteigė baleto mokyklą, kurioje mokėsi daugiausia baudžiauninkų vaikai (apie 60 šokėjų). 18 a. pabaigoje–19 a. baleto artistai dalyvaudavo Vilniaus miesto teatro (įkurtas 1785) operos spektakliuose.
I. Stravinskio baleto Ugnies paukštė spektaklio scena (1929, baletmeisteris P. Petrovas, dailininkas V. Dubeneckis)
1919 Kaune O. Dubeneckienė su dainininke A. Galauniene įkūrė plastikos ir estetikos šokių kursus. 1921 Kaune O. Dubeneckienė įsteigė pirmąją lietuviško baleto studiją (iki 1925 jai vadovavo), 1922 06 02 surengtas pirmasis šios studijos mokinių koncertas. 1921–25 jos dalyvavo Valstybės operos (iki 1922 Operos vaidykla) spektakliuose. 1925–29 Kaune suburtai Valstybės teatro baleto trupei ir studijai vadovavo buvęs Marijos teatro Sankt Peterburge baleto artistas ir baletmeisteris P. Petrovas. 1925 05 18 Kaune surengtas baleto koncertas, 1925 12 04 įvyko pirmasis baleto spektaklis – 3 veiksmų L. Delibes’o Kopelija (abiejų baletmeisteris P. Petrovas), kuriame šoko pirmieji lietuvių baleto artistai.
Nuo 1929 Valstybės teatre dirbo baletmeisteriai V. Karalli, G. Kiakštas, T. Vasiljevas, nuo 1931 – rusų baleto artistai V. Nemčinova, N. Zverevas, A. Obuchovas. Baletmeisteris N. Zverevas pastatė klasikinių baletų ir novatoriškų vienveiksmių baletų, t. p. – pirmuosius lietuvių kompozitorių baletus (V. Bacevičiaus Šokių sūkuryje, J. Gruodžio Jūratė ir Kastytis, B. Dvariono Piršlybos, visi 1933). 1935 Valstybės teatro baleto trupė gastroliavo Monte Carlo ir teatre Alhambra Londone. 1935–37 Valstybės teatro baleto trupei ir studijai vadovavo rusų baletmeisterė ir pedagogė A. Fiodorova.
V. Bacevičiaus baleto Šokių sūkuryje scena (1933, baletmeisteris N. Zverevas, dailininkas T. Kulakauskas)
J. Pakalnio baleto Sužadėtinė spektaklio scena (1943, baletmeisteris B. Kelbauskas, dailininkas V. Andriušis)
Nuo 4 dešimtmečio pirmasis lietuvių baletmeisteris B. Kelbauskas statė baletus ir šokius baleto studijos mokinių pavasariniams koncertams. Per Vokietijos okupaciją teatre vyko spektakliai, su pertraukomis veikė baleto studija. 1943 B. Kelbauskas pastatė J. Pakalnio baletą Sužadėtinė. 1942–44 Vilniaus operoje veikė baletmeisterio V. Germanavičiaus suburta nedidelė baleto trupė. 1944 SSRS vėl okupavus Lietuvą emigravo 2 trečdaliai lietuvių baleto artistų. 1947 Augsburge įsteigtame Lietuvių tremtinių baleto teatre A. Butkus surengė A. Delibes’o baleto Kopelija spektaklį (baletmeisteris E. Bandzevičius, dirigentas A. Kučiūnas; rodytas DP lietuvių stovyklose). Vėliau daugelis išeivijos baleto artistų įsteigė privačias baleto mokyklas ir studijas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje.
1944 nuo Kauno didžiojo teatro (iki 1940 Valstybės teatras, 1940–41 Valstybinis dramos, operos ir baleto teatras) atskyrus dramos trupę, operos ir baleto trupės sudarė Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą (iki 1998 Lietuvos operos ir baleto teatras; 1948 perkeltas į Vilnių). 5–7 dešimtmetyje šiame teatre lietuvių ir užsienio kompozitorių baletų pastatė B. Kelbauskas, vyriausieji baletmeisteriai M. Moisejevas (1951–54 ), V. Grivickas (1954–71), kviestiniai baletmeisteriai H. Tangijeva‑Birzniece, K. Bojarskis.
8–10 dešimtmetyje baletus statė baletmeisteriai E. Bukaitis (1974–78, 1991–92 vyriausiasis baletmeisteris), V. Brazdylis (1980–91 vyriausiasis baletmeisteris), J. Smoriginas, A. Cholina, E. Domeika, kviestiniai baletmeisteriai ir choreografai M. Pliseckaja, N. Bojarčikovas, M.‑E. Murdmaa, V. Vasiljevas, A. Melanjinas. 1992–2010 Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupei vadovavo Tatjana Sedunova, nuo 2011 trupės meno vadovas – K. Pastoras, baleto direktorė – R. Railaitė‑Butvilienė. 20 a. pabaigoje–21 a. 1–2 dešimtmetyje teatre dirbo choreografai ir baletmeisteriai M. Bigonzetti, R. Bondara, A. Cholina, M. Corderis, B. Eifmanas, M. Legris, V. Medvedevas, K. Pastoras, A. Ratmanskis, M. Rimeikis, K. Simonovas, Sin Peng Vangas, D. Veldman, G. Williamsonas. Nuo 2012 rengiamas K. Pastoro inicijuotas choreografinių miniatiūrų projektas Kūrybinis impulsas, kuriame savarankiškus darbus pristato Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupės artistai.
S. Prokofjevo baleto Romeo ir Džuljeta spektaklio scena (1993, choreografas V. Vasiljevas, dailininkas Sergejus Barchinas; Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
baleto spektaklio Raudonoji Žizel scena (pagal įvairių kompozitorių muziką, 2001, choreografas B. Eifmanas, dailininkas V. Okunevas; Balerina – E. Špokaitė; Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
Be Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, baleto trupės dar veikia Kauno muzikiniame teatre (nuo 1948) ir Klaipėdos muzikiniame teatre (nuo 1987). Kauno muzikiniame teatre baletmeisteriais dirbo V. Germanavičius, J. Jastrebovas, A. Kondratavičius, I. Ribačiauskaitė, J. Smoriginas. Su Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupe baletų pastatė L. Dautartaitė, D. Tchorževskis, P. Fokinas, J. Smoriginas.
1952 V. Grivicko, M. Moisejevo ir K. Salnikovos iniciatyva prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos įsteigtas Choreografijos skyrius (iki 1961 vadovas H. Kunavičius, nuo 1963 L. Navickytė‑Ramanauskienė), 1986 reorganizuotas į Vilniaus baleto mokyklą, 2001 – į M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių (2001–07 vadovas P. Skirmantas, 2011–16 Lina Puodžiukaitė‑Lanauskienė, nuo 2016 – E. Butkus). 1965–91 baleto artistai rengti Kauno vidurinėje meno mokykloje (nuo 1969 J. Naujalio meno mokykla). Nuo 1971 Klaipėdos universitete veikia Choreografijos ir Sportinių šokių katedros, nuo 2001 Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiami šokio pedagogai.
Šiuolaikinis šokis
Šiuolaikinio šokio Lietuvoje pradininke laikoma D. M. Nasvytytė. Baigusi Juttos Klamt išraiškos šokio mokyklą Berlyne 1939 Kaune ji surengė pirmąjį savo pasirodymą, įkūrė Ritminės gimnastikos ir išraiškos šokio studiją (veikė iki 1944, lankė apie 200 mokinių). 1940 Valstybės teatre D. M. Nasvytytė surengė pirmąjį savo studijos mokinių koncertą. 1944 išraiškos šokio trupę Kaune subūrė ir jai vadovavo D. M. Nasvytytės mokinė K. K. Daujotaitė (nuo 1947 kolektyvas priklausė Kauno profsąjungų kultūros rūmams, 1969–84 jų išraiškos šokio kolektyvas Sonata). 1980 Kaune K. K. Daujotaitės mokinė B. Letukaitė su Sonatos buvusiais šokėjais įkūrė moderniojo šokio studiją Aura (nuo 1995 pirmasis profesionalus moderniojo šokio teatras Lietuvoje, prie jo veikia moderniojo šokio studija). Nuo 1989 kasmet Kaune Aura rengia Tarptautinį moderniojo šokio festivalį.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šiuolaikinis šokis pradėjo plėtotis intensyviau, jo raidą paspartino 1995 Vilniuje įkurtas Lietuvos šokio informacijos centras (vadovė Gintarė Masteikaitė). Centras prodiusuoja Lietuvos choreografų spektaklius, nuo 1997 kasmet rengia tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį Naujasis Baltijos šokis. 1989 Kaune A. Naginevičiūtė įsteigė šiuolaikinio šokio grupę Fluidus. 1995 Lietuvos vaikų ir jaunimo centre Vilniuje V. Jankauskas įkūrė moderniojo šokio studiją, 1997 – savo šokio trupę. 1998 J. Smoriginas įsteigė choreografinių projektų teatrą Vilniaus baletas, 2000 – studiją prie šio teatro. 2000 Vilniuje A. Cholina įkūrė Anželikos Cholinos šokio teatrą A|CH. Vilniuje šiuolaikinio šokio spektaklių sukūrė B. Banevičiūtė (2007 įkūrė šokio teatrą Dansema), B. Marcinkevičiūtė (Mar), Loreta Juodkaitė (baigė Zalcburgo eksperimentinę šokio akademiją), Kaune – Andrius Kurienius, Klaipėdoje – A. Šeiko (baigė Rotterdamo šokio akademiją). Vilniuje Andrius Pulkauninkas 1999 įkūrė trupę Fabrikas Nr. 6, 2001 – Fizinį vizualinį Andriaus Pulkauninko teatrą, 2005 – Andriaus Pulkauninko kinetinę trupę, 2005 G. Ivanauskas – savo šokio teatrą.
šokio spektaklio Viduramžių bernelio dainos scena (2000, choreografas V. Jankauskas, kostiumų dailininkė Rūta Biliūnaitė; šoka Giedrė Kirkilytė ir V. Jankauskas)
šokio spektaklio Nėščia tyla scena (2004, choreografė A. Naginevičiūtė)
Nuo 21 a. 2 dešimtmečio spektaklius kūrė urbanistinio šokio teatras Low air (2012 įkūrė šokėjai Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius), šokio teatras AIROS (2013 įkūrė A. Naginevičiūtė), šokio teatras comma8 (2013 įkūrė Rūta Butkus, visi Vilniuje), šokio teatras PADI DAPI Fish (2013 Klaipėdoje su kitais įkūrė A. Šeiko, nuo 2018 Šeiko šokio teatras). Nuo 1998 Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 2004 Lietuvos muzikos akademija) dėstoma vaidybos studijų programa su šokio, šiuolaikinio šokio arba choreografijos specializacija.
Lietuvos kultūra
2271
Lietuvos konstitucinė santvarka
Lietuvos partijos ir profsąjungos
Lietuvos sveikatos apsaugos sistema