Lietuvõs dalininkų sjunga skatina ir propaguoja sąjungos narių kūrybą, gina jų autorines teises, rengia ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose. Veikia Grafikos, Skulptūros, Tapybos, Tekstilės, Scenografijos, Dailėtyros, Taikomųjų, Monumentaliųjų menų sekcijos. Turi teritorinius skyrius Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Konferencijos‑suvažiavimai šaukiami kas 4 metai, jose tvirtinama taryba, renkamas pirmininkas. 2022 vienijo 1518 narius. Priklauso galerijos: Vilniuje – Arka (nuo 1990), Šv. Jono gatvės galerija (nuo 1991), Dailininkų sąjungos galerija (nuo 1993), Kairė-dešinė (nuo 1995), Galerija XX Panevėžyje (nuo 1993), Meno parkas (nuo 1997) ir Drobė (nuo 2022) Kaune, Klaipėdos galerija (nuo 1998). Prie Lietuvos dailininkų sąjungos veikia leidykla (nuo 1997, iki 2002 Dailės leidybos ir informacijos centras), leidžianti dailės albumus, knygų seriją Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai, žurnalą Dailė.
Lietuvos dailininkų sąjunga įsteigta 1935 Kaune. 1938 prie jos prisijungė Lietuvos dailininkų draugija. 1940–41 vadinosi Lietuvos dailininkų profesine sąjunga, 1941–44 – Lietuvos dailininkų sąjunga, 1944–89 – LSSR dailininkų sąjunga. 1941–44 prie SSRS dailininkų sąjungos Maskvoje veikė LSSR dailininkų sąjungos biuras, kuris vėliau prisijungė prie LSSR dailininkų sąjungos. 1944–94 Lietuvos dailininkų sąjungai priklausė Lietuvos dailės fondas. Nuo 1990 Lietuvos dailininkų sąjunga – Tarptautinės meno asociacijos (IAA), nuo 1996 Europos menininkų tarybos (ECA) narė. Pirmininkai: J. Vienožinskis (1935–36), V. Vizgirda (1936–38), Adomas Smetona (1938–40), A. Žmuidzinavičius (1940), M. Bulaka, Stepas Žukas (abu 1940–41), A. Staneika (1942–44), Liuda Vaineikytė (1944–56), V. Mackevičius (1956–58), J. Kuzminskis (1958–82), K. Bogdanas (1982–87), B. Leonavičius (1987–92), Algimantas Biguzas (1992–94), G. Raudonius (1994–98), V. Krutinis (1998–2008), Eugenijus Nalevaika (2008–12), Edita Utarienė (2012–20), E. G. Bogdanienė (nuo 2020).
2271