2018 Lietuvos šimtmečio dainų šventė. Pasibaigus Antano Laimučio Vilkončiaus roko operai Eglė (libretas Sigito Gedos): priekyje (iš kairės) Antanas Laimutis Vilkončius ir Gintaras Rinkevičius
Lietuvõs dain šveñtės pradėtos rengti 20 a. pradžioje. Iš pradžių dainų šventėmis buvo vadinami kelių chorų jungtiniai koncertai (1909 Jurbarke, 1910 Simne), kai kurie lietuviškųjų vakarų koncertai (Vydūno vadovaujamo choro koncertai ant Rambyno kalno ir Tilžėje 1900, 1902). 1914 Marijampolėje sudarytas Suvalkų gubernijos liaudies dainų šventės rengimo komitetas (šventėje turėjo dalyvauti 5 chorai); jo darbą nutraukė I pasaulinis karas. 1923 A. Vaičiūno iniciatyva surengta pirmoji Kauno miesto 3 chorų dainų šventė.
Dainų šventės iki II pasaulinio karo
pirmoji Lietuvos dainų šventė Kaune (1924 08 23, diriguoja šventės vyriausiasis dirigentas J. Naujalis)
Pirmoji visos Lietuvos dainų šventė įvyko 1924 08 23 ir 25 Kaune, vadinamojoje kariuomenės paradų vietoje Žaliakalnyje (aikštę sutvarkė inžinierius E. A. Frykas; dabar K. Petrausko gatvė); jos vyriausieji dirigentai – J. Naujalis, J. Štarka, S. Šimkus, jungtinių chorų dirigentai Kostas Gurevičius (1898–1990), M. Karka, Apolinaras Likerauskas (1895–1984), V. Paulauskas, A. Vaičiūnas. Dainų dienoje dalyvavo apie 3000 dainininkų. Chorai sudainavo 36 dainas (22 liaudies ir 14 lietuvių kompozitorių kūrinių). Be didžiųjų miestų ir apskričių centrų chorų, šventėje dalyvavo Antašavos, Ylakių, Kavarsko, Kybartų, Klovainių, Krakių, Mosėdžio, Pasvalio, Radviliškio, Simno, Surviliškio, Sintautų, Sedos bažnytiniai chorai.
Lietuvos dainų šventė Kaune. Dainų Dienos atidarymas (1924 08 23; dirigento tribūnoje – Kauno miesto burmistras J. Vileišis)
antroji Lietuvos dainų šventė Kaune (1928)
1928 07 01 Kaune, Žaliakalnio estradoje, surengta antroji Lietuvos dainų šventė. Nors organizacinio komiteto meninius sumanymus ribojo Vyriausybės skirtos menkos lėšos, šventėje dalyvavo apie 6000 dainininkų iš 51 bažnytinio, 22 gimnazijų ir mokyklų, 20 dainavimo draugijų, 19 įvairių draugijų ir organizacijų ir kitų chorų. Programą sudarė 8 lietuvių kompozitorių dainos ir 13 lietuvių liaudies dainų. Jungtiniam chorui dirigavo J. Gruodis, S. Šimkus, A. Vaičiūnas. 1930 06 20 Kaune, Žaliakalnio estradoje, įvyko trečioji Lietuvos dainų šventė, skirta 500‑osioms Vytauto Didžiojo mirties metinėms paminėti. Dainų šventės programa mažai skyrėsi nuo ankstesnių (7 lietuvių kompozitorių kūriniai, 17 harmonizuotų liaudies dainų). Jos dirigentai – J. Gruodis, A. Likerauskas, N. Martinonis, Jānis Milzarājas (1897–1983), J. Naujalis, J. Štarka.
Regioninės dainų šventės 1920–1944
1920–44 nemažai regioninių dainų švenčių surengė visuomeninės organizacijos (šauliai, pavasarininkai, ateitininkai). Jose dalyvaudavo daugiau kaip 3000 dainininkų, iki 300 muzikantų, keli šimtai porų šokėjų. 1927 06 06–07 Klaipėdoje vyko pirmoji Klaipėdos krašto dainų šventė (11 chorų, 800 dainininkų, apie 100 muzikantų, kuriems vadovavo kapelmeisteris J. Gudavičius). 1928, 1933, 1938 surengtos kitos Klaipėdos krašto dainų šventės. 1932 dainų šventė įvyko Kaune (6 chorai, 400 dainininkų) ir Telšiuose (6 chorai), 1937 – Panevėžyje (32 chorai, 1500 dainininkų) ir Marijampolėje (20 chorų, 900 dainininkų), 1938 – Ukmergėje (35 chorai, 1573 dainininkai) ir Kaune (Darbo rūmų šventė; 12 chorų, 600 dainininkų).
Dainų šventės sovietų okupacijos metais
Sovietų okupacijos metais dainų švenčių tradicija tęsta. 1946 07 21 dainų šventė pirmą kartą surengta Vilniuje. Pirmą kartą vyko ir chorų varžybos, kuriose dalyvavo 39 chorai. Šventės vyriausieji dirigentai – K. Kaveckas, J. Švedas, A. Ilčiukas, N. Martinonis. 1950-ųjų dainų šventėje dalyvavo 60 chorų, skudučių ir pučiamųjų instrumentų orkestrai, 240 šokėjų. Pirmąkart pasirodė ne tik mišrūs, bet ir vyrų, moterų bei vaikų jungtiniai chorai. Skambėjo S. Šimkaus, J. Švedo, K. Kavecko, B. Dvariono, A. Budriūno kūriniai. Nuo 1950 respublikinės dainų šventės rengtos kas penkeri metai (1955, 1960, 1965, 1970, 1975, 1980, 1985).
1950 respublikinės dainų šventės Vilniuje dirigentai (iš kairės: J. Dautartas, A. Gimžauskas, A. Ilčiukas, V. Žilius, B. Dvarionas, K. Kaveckas, J. Karosas, J. Švedas)
1964 pirmoji respublikinė moksleivių dainų šventė
Dainų šventės po nepriklausomybės atkūrimo
1998 pasaulio lietuvių dainų šventė: vakaras Kalnų parke Vilniuje
1990 tryliktoji Lietuvos dainų šventė, pavadinta tautine, įvyko per SSRS ekonominę ir vizų blokadą (07 06–08). Nors daugeliui išeivijos lietuvių dainų ir šokių ansamblių nebuvo leista atvykti į Lietuvą, neįvyko šventės dalyvių varžybos, šios dainų šventės programa (Dainų dienos repertuaras sudarytas tik iš lietuvių kompozitorių kūrinių, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas P. Bingelis) buvo viena didžiausių. Tradicinę Lietuvos dainų švenčių programą papildė tautinis vakaras – aukštaičių, dzūkų, suvalkiečių ir žemaičių folkloro kolektyvų koncertai Vilniaus senamiestyje. Nuo 1994 Vilniuje kas 4–5 m. vyksta pasaulio lietuvių dainų šventės, kuriose dalyvauja lietuvių chorai ir instrumentiniai ansambliai iš įvairių šalių.
Rekordišką dalyvių skaičių subūrė 2009 surengta XVIII Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė Amžių sutartinė. Atvyko daugiau kaip 40 000 dalyvių (1570 kolektyvų), iš jų 25 000 vaikų ir jaunimo, apie 1000 lietuvių atvyko iš 16 pasaulio šalių (Airijos, Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Brazilijos, Jungtinės Karalystės, Islandijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Ukrainos, Vokietijos). Pasirodymus surengė ir Lietuvos tautinių mažumų mėgėjų meno kolektyvai (rusai, baltarusiai, romai, karaimai, lenkai).
2018 06 30–07 06 įvyko Lietuvos šimtmečio dainų šventė Vardan tos... Šventės renginiuose dalyvavo daugiau kaip 36 000 dalyvių, iš kurių 17 000 vaikų (daugiausiai jų – 12 000 – dalyvavo Dainų dienoje). Šventėje dalyvavo ir 70 užsienio lietuvių kolektyvų (1550 dalyvių) iš Airijos, Argentinos, Australijos, Austrijos, Belgijos, Brazilijos, Jungtinės Karalystės, Islandijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Ukrainos, Urugvajaus, Vokietijos. 2022 06 04 Kauno Žalgirio arenoje įvyko Dainų ir šokių šventė Čia suteka upės. Šventės metu skambėjo gražiausi visų laikų kūriniai, kuriuos atliko suaugusiųjų, studentų, moterų, vyrų, merginų, berniukų, jaunuolių bei moksleivių chorai, drauge pasirodė tautinių šokių ansambliai ir profesionalių muzikantų kolektyvai. Dalyvavo 54 chorai, 26 šokių kolektyvai ir ansambliai.
Lietuvos dainų šventės logotipas (2024, dailininkas M. P. Vilutis, © LATGA, 2020)
2018 Lietuvos šimtmečio dainų šventės Šokių diena
2018 Lietuvos šimtmečio dainų šventės Ansamblių vakaras
2003 UNESCO Lietuvos (kartu su Estijos ir Latvijos) dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką paskelbė žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru (dabar UNESCO reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybė).
Moksleivių dainų šventės
Regioninės moksleivių dainų šventės pradėtos rengti 1930. Pirmoji respublikinė moksleivių dainų šventė surengta 1964. Moksleivių dainų šventės vyko 1969, 1977, 1987 (dalyvavo daugiau kaip 25 000 moksleivių), 1997, 2005, 2012 ir 2016. 2020 dėl COVID‑19 pandemijos šventė neįvyko.
1964 Moksleivių dainų šventė
Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventės
Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje paeiliui nuo 1956 rengiamos Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventės Gaudeamus. Lietuvoje jos vyko 1968, 1978, 1988, 1999, 2011, 2022.
Vyriausieji dainų švenčių dirigentai
Vyriausieji dainų švenčių dirigentai – L. Abarius, J. D. Aleksa, J. V. Aleksandravičius, A. Arminas, R. Balčiūnas, V. Bartusevičius, P. Bekeris, P. Bingelis, E. Brazauskas, V. Četkauskas, A. Čižas, J. Dautartas, B. Dvarionas, J. Gaižauskas, P. Gylys, A. Ilčiukas, L. Jauniškienė, A. Jozėnas, V. Juozapaitis, J. Karosas, J. Kavaliauskas, K. Kaveckas, A. Krogertas, L. V. Lopas, V. Miškinis, H. Perelšteinas, A. Petrauskas, D. Plitnikienė, A. Radzevičius, P. Sližys, Č. Šidlauskas, J. Šidlauskas, T. Šumskas, J. Švedas, P. Tamošaitis, P. Vailionis, J. Vanagas, R. Varnas, G. Viržonienė, A. Vyžintas, A. Ziegoraitis, A. Žeimienė, V. Žeimys.
2018 Lietuvos šimtmečio dainų šventė: pučiamųjų orkestrų koncertas
Vyriausieji dainų švenčių baletmeisteriai
Šokių dienos (rengiama nuo 1950) vyriausieji baletmeisteriai (meno vadovai, šokių vadovai, vyriausieji šokių vadovai, vyriausieji vadovai, vyriausieji choreografai): J. Lingys (1950, 1955, 1960, 1965, 1970, 1975, 1980), V. Grivickas (1960, 1965), K. Poškaitis (1960, 1964, 1965, 1969, 1970, 1980, 1990), K. Motuza (1960, 1970, 1980, 1985, 1990), Zita Duobienė (1960, 1964, 1969), J. Gudavičius (1960, 1964, 1965, 1969, 1970, 1975, 1977, 1985, 1990, 1994, 1998), R. Tamutis (1960, 1985, 1990), M. Vaitulevičiūtė (1960, 1965, 1970, 1975, 1980, 1985), L. S. Vaičiulėnienė (1964, 1965, 1969, 1980, 1985, 1987, 1990), Algimantas Astikas, Adomas Gineitis, Birutė Lauraitytė (visi 1965), Bronislava Būtėnienė, Vytautas Giniotis, Janina Gudavičienė (visi 1969), E. D. Radvilavičienė (1969, 1985, 1987, 1990, 1994), E. Morkūnienė (1970, 1980, 1990), T. Petreikis (1970, 1980), O. S. Idzelevičienė (1985),V. Buterlevičius (1987, 1997, 2007), L. Kisielienė (1987, 1990, 1994, 1998, 2003, 2007, 2009, 2018), Snieguolė Einikytė (1990, 1994), Jūratė Čapaitė (1990, 1994, 1998), Genovaitė Juknevičienė, Alina Kirvaitienė (abi 1990), Raimundas Markūnas (1990, 2003, 2014), Aldona Masėnienė (1990, 1994), Birutė Navickaitė (1990, 1994, 1998, 2003, 2007), Zita Rimkuvienė (1990, 1994), Vanda Verkulienė (1990, 1994, 2003, 2009), Irena Žiūkienė, Liudas Sagys (išeivijos lietuvių grupės, abu 1990), Irena Čėsnienė, A. Gražulienė, T. Kalibataitė (visi 1994), A. Kondratavičius (1994, 2005), Danutė Petrauskaitė, Nijolė Vasilienė, Rita Karasiejienė (išeivijos, visi 1994), Danutė Žičkuvienė (1998, 2003), Živilė Adomaitienė (2003, 2007, 2009, 2012, 2014, 2016, 2018), Vidmantas Mačiulskis (2003, 2012, 2014, 2016, 2024), Margarita Tomkevičiūtė (2003), Birutė Brazdžiūtė (2007, 2009), Ilona Baltikauskaitė (2009, 2012, 2014, 2016), Kristina Nainienė, Zita Rimkuvienė (abi 2009), Eglė Baltriukienė (2012), Agnė Rickevičienė (2012, 2016, 2018), Romualdas Laugalis (2014), Marytė Rimutė Zaleckaitė (2014, 2018), Zita Vaškelienė (2014), Rita Kurpeikytė (2016, 2018), Janina Reinienė, Birutė Viktoravičiūtė (abi 2018).
Respublikinės dainų šventės Šokių dienos vyriausiasis šokių vadovas J. Lingys (kairėje juodu kostiumu) ir dirigentas J. Švedas (centre) su šventės dalyvėmis (1950)
Liaudies ansamblių vyriausieji baletmeisteriai: E. Morkūnienė (1960, 1965), R. Tamutis (1960, 1965). Ansamblių vakaro (rengiamas nuo 1970) vyriausieji baletmeisteriai: Aldona Ivanauskienė, J. Lingys, R. Tamutis (visi 1970), E. Morkūnienė (1970, 1975, 1994), J. Gudavičius (1980), V. Buterlevičius (1985, 1990, 1998, 2003, 2012, 2016), L. Dabužinskaitė (2007, 2009, 2014, 2018, 2024).
Užsienio lietuvių dainų šventės
Pirmosios užsienio lietuvių dainų šventės pradėtos rengti 1916 S. Šimkaus iniciatyva. Iš pradžių tai buvo kelių chorų jungtiniai koncertai. Tokios dainų šventės įvyko 1916 Newarke, 1917 Madisone, 1916 Čikagoje (Antano Pociaus iniciatyva; dalyvavo 12 chorų, 500 dainininkų). Iki 1952 A. Pocius surengė 12 dainų švenčių. 1939 Niujorko pasaulinėje parodoje buvo surengta J. Žilevičiaus vadovaujama didžiausia lietuvių dainų šventė (dalyvavo 59 chorai, daugiau kaip 3000 dainininkų). 1946 Würzburge (Vokietija) vykusi Dainų šventė subūrė ir lietuvių pabėgėlių stovyklų chorus (apie 400 dainos mėgėjų). 1954 surengta dainų šventė Čikagoje (rengėjai Stepas Sodeika, kiti).
Nuo 1956 reguliariai pradėtos rengti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados lietuvių dainų šventės, sutraukdavusios 1000–1400 choristų. Žymesni dirigentai: B. Budriūnas, J. Kačinskas, F. Strolia, D. Viskontienė. Buvo surengtos 10 švenčių: 1956, 1961, 1966, 1971, 1978, 1983, 1991, 2006, 2010, 2015.
Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje surengta 14 Lietuvos tautinių šokių švenčių. Pirmoji šokių šventė vyko 1957 06 30, kitos – 1963, 1968, 1972, 1976, 1980, 1984, 1988, 1992, 1996, 2000, 2004, 2008, 2012, 2016, 2022. Šokių šventes rengia ir Australijos lietuvių bendruomenė.
Išeivijos lietuviams dainų šventės tapo svarbiais renginiais lietuvybei ir patriotizmui palaikyti, išeivijos muzikinei kultūrai plėtoti.
1964 Moksleivių dainų šventė
1
2
-Lietuvos pasaulio paveldo paminklai; -Pasaulio paveldas Lietuvoje; -UNESCO paveldas Lietuvoje; -UNESCO reprezentatyvusis žmonijos nematerialus kultūros paveldas; -nematerialus paveldas
L: V. Jakelaitis Lietuvos dainų šventės Vilnius 1970, Song festivals Vilnius 1984, Die Liederfeste Vilnius 1984, Dainų šventės Vilnius 1985, Prazdniki pesni Vilnius 1985, Dainų šventė Vilnius 1987, Lietuvos dainų švenčių tradicija Vilnius 2014.
2274
2271