Lietuvos demokratinė darbo partija
Lietuvõs demokrãtinė dárbo pártija, LDDP, 1990–2001 veikusi Lietuvos politinė partija.
Įkurta 1990, savarankiškos Lietuvos komunistų partijos neeiliniam suvažiavimui virtus LDDP steigiamuoju suvažiavimu. Persiorganizavimo priežastis – išsiplėtusi Sąjūdžio veikla, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas Kovo 11 Aktu, kaltinimai Lietuvos komunistų partijai prisidėjus prie lietuvių tautos genocido.
LDDP programoje skelbė būsianti parlamentinė, socialdemokratinės pakraipos partija, kurios tikslas – sukurti Lietuvos Respublikoje demokratinę pilietinę visuomenę. Savo politiką partija grindė pirmenybę teikdama nuoseklioms ir laipsniškoms reformoms, socialinei pažangai. Programinius tikslus įgyvendinti siekė per savo atstovus Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime (joje buvo 13 deputatų, jie sudarė Kairiųjų frakciją), vėliau Lietuvos Respublikos Seime, t. p. miestų bei rajonų savivaldybėse.
Po 1992 Seimo ir 1993 Prezidento rinkimų LDDP sudarytos Vyriausybės (B. Lubio 1992–93, A. Šleževičiaus 1993–96, L. M. Stankevičiaus 1996) stabilizavo Lietuvos Respublikos ūkį, tęsė rinkos reformą, įvedė nacionalinę valiutą – litą, sumažino priešpriešą visuomenėje, užtikrino Rusijos kariuomenės išvedimą (1993), sureguliavo tarptautinius santykius su gretimomis valstybėmis, siekė narystės Europos Sąjungoje ir NATO. 1995–96 neišvengta bankų krizės.
1996 Seimo rinkimai pralaimėti. 2000 vėl laimėti (kartu su kitomis partijomis).
LDDP bendradarbiavo su Latvijos demokratine darbo partija, nepriklausoma Estijos komunistų partija, Švedijos kairiąja partija, Lenkijos socialdemokratija, Italijos kairiųjų demokratų partija ir kitomis.
Leido laikraštį Tiesa (1990–94), žurnalą Politika (1992).
2001 LDDP susijungė su Lietuvos socialdemokratų partija.
Partijai vadovavo Taryba, atstovavo pirmininkai: A. M. Brazauskas (1990–93), A. Šleževičius (1993–96), Č. Juršėnas (1996–2001).
Vienijo apie 22 000 (1990), apie 16 000 (1991), apie 9000 (2001) narių.
2308
776