Lietuvõs departameñtas (vokiečių k. Litauisches Departament), 1736–1818 Prūsijos karalystės teritorinis administracinis vienetas. Sudarytas baigiantis Mažosios Lietuvos didžiajai vokiškajai kolonizacijai. Centras – Gumbinė. Pagrindinė administracinė įstaiga – Gumbinės karo ir domenų rūmai. Departamentas apėmė pagrindinę Mažosios Lietuvos dalį – Lietuvos provinciją – ir Mozūriją; kita Mažosios Lietuvos dalis priklausė Rytų Prūsijos departamentui.
Lietuvos departamentui priklausė Įsruties, Klaipėdos, Ragainės, Tilžės, Unguros (Angerburgo), Alėckos, Leko (Luko), Johannisburgo (Jansborko), Lėciaus, Rheino ir Zėhesteno (Seehesteno) apskritys. 1800 departamento plotas buvo ~17 000 km2, gyveno >340 000 žm.; dauguma jų buvo lietuviai (lietuvininkai) ir lenkai (vokiečių valstiečių atkelta tik per 18 a. pirmos pusės kolonizaciją).
Buvo 20 miestų, 64 valstybiniai valsčiai su 164 palivarkais, 3256 kaimai (~41 500 sodybų). Lietuviškose apskrityse veikė 116 evangelikų liuteronų, 9 evangelikų reformatų ir 1 katalikų parapija. Prūsijos valdžios reikmėms 1805 įsteigtas Hartungo spaustuvės Karaliaučiuje filialas; joje 1807 išspausdintas Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III įsakas lietuvių kalba apie baudžiavos panaikinimą. Nuo 1811 leistas departamento oficiozas Amts‑Blatt der Königlichen Litthauischen Regierung (dalis medžiagos skelbta lietuvių kalba). 1818 Lietuvos departamentas pertvarkytas į Gumbinės apygardą.
415