Lietuvõs ddžiojo kunigáikščio dvãro ždas, didžiojo kunigaikščio dvaro finansinių išteklių, brangenybių visuma; ją tvarkanti institucija.
13 a.–16 a. viduryje Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro iždas sutapo su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės iždu (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės krašto iždas): iš tų pačių pajamų didysis kunigaikštis turėjo pats gyventi ir padengti visas valstybės išlaidas. Vėliau iždus imta pamažu skirti.
Nuo 15 a. vidurio iždus tvarkė tam tikri pareigūnai: rūmų (dvaro) iždininkas tvarkė didžiojo kunigaikščio dvaro, o žemės (krašto), arba didysis, iždininkas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės (krašto) iždą, 1588–89 iždai buvo visiškai atskirti. Pirmojo lėšomis buvo išlaikomas valdovo dvaras.
Abiejų Tautų Respublikos laikotarpiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos dvaro iždai buvo atskiri. Tik valdovas Vladislovas Vaza 1640 gavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų sutikimą, kad Lenkijos ir Lietuvos dvaro iždo pinigai būtų mišriai naudojami valdovui išlaikyti, kad ir kur jis gyventų.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio kiemo iždas
2808