Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis teritorinis suskirstymas

Lietuvõs Didžiõsios Kunigaikštỹstės administrãcinis teritòrinis suskrstymas

Administracinis teritorinis suskirstymas 13 a. viduryje–1569

Pirmieji Lietuvos administraciniai dariniai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo (1251–63 Lietuvos karalius) suvienytos Lietuvos kunigaikštystės. 13 a. antroje pusėje–14 a. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausė daug žemių ir dalinių bei sritinių kunigaikštysčių (jų ilgainiui mažėjo).

https://s.vle.lt/maps/vle-2022/?mapid=lietuvos_sienu_kaita

14 a. antroje pusėje, manoma, pagal gretimų valstybių pilių apygardų pavyzdį pradėta kurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinės valdžios sistemą – seniūnijas, pvz., Paštuvos (seniūnas Girdavas), Trakų (seniūnas Pekstė), Veliuonos (seniūnas Goštautas), Vilniaus (seniūnas Dirsūnas). Etninėje Lietuvoje 1413 pagal Lenkijos pavyzdį įkurtos dvi vaivadijos – Vilniaus ir Trakų (jos iš esmės apėmė senųjų Vilniaus ir Trakų kunigaikštysčių teritoriją); Žemaitijos seniūnija pagal statusą prilyginta vaivadijai. Kitos vaivadijos įkurtos administracinį atskirumą išsaugojusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse už etninės Lietuvos ribų (1 lentelė).

1

*prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės

**1514 buvo užimta Rusijos, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei grįžo 1611

https://s.vle.lt/maps/vle-2022/?mapid=lietuvos_sienu_kaita_2

15 a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėta kurti apskričių (pavietų) organizacija (Kauno, Trakų ir kitų). Per 1564–66 administracinę reformą Lenkijos pavyzdžiu buvo kuriami nauji administraciniai vienetai, bendri visai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei – apskritys (Lietuvos apskritys), arba pavietai (2 lentelė).

2

Administracinis teritorinis suskirstymas 1569–1795

1569 sudarant Liublino uniją Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė prarado daugiau kaip 1/3 teritorijos – Voluinės, Palenkės, Braclavo ir Kijevo vaivadijas (3 lentelė, 1 žemėlapis).

3

*susigrąžinta 1611 (iki 1667)

https://s.vle.lt/maps/vle-2022/?mapid=lietuvos_sienu_kaita_3

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis teritorinis suskirstymas po Liublino unijos

https://s.vle.lt/maps/vle-2022/?mapid=lietuvos_sienu_kaita_4

Livonijos vaivadija bei Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė nuo 1589 tapo vasaline Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valda. Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės dalis – Piltenės apskritis – tiesiogiai pavaldi Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Žemaitijos seniūnija, Mstislavlio ir Polocko vaivadijos į apskritis nebuvo suskirstytos. Žemaitijos vadinamosios mažosios apskritys (traktai) nuo 17 a. vadintos valsčiais, 18 a. pabaigoje jų buvo 28. 1764 Žemaitija padalyta į Raseinių ir Telšių reparticijas. 1775 Telšių reparticija pakeista į Šiaulių reparticiją. 1791 Žemaitijos seniūnijoje sudarytos trys apskritys: Raseinių, Šiaulių ir Telšių. Po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1772 Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę sudarė 7 vaivadijos, 2 kunigaikštystės – Žemaitijos ir Livonijos, 22 apskritys (4 lentelė).

4

*egzuliantų

1790 atkurta Vitebsko vaivadija (centras – Cholopeničai). 1791 11 buvo priimtas administracinio teritorinio suskirstymo įstatymas. Pagal jį Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo suskirstyta į 10 vaivadijų ir 34 apskritis. Po šios reformos Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę sudarė Vilniaus, Trakų, Smolensko (egzuliantų), Polocko, Naugarduko, Vitebsko, Lietuvos Brastos (Bresto), Minsko vaivadijos ir Žemaitijos bei Livonijos (egzuliantų) kunigaikštystės. Buvo sudarytos 8 naujos apskritys: Užnerio (išskirta iš Ašmenos apskrities), Eišiškių (iš dalies Lydos apskrities), Merkinės (išskirta iš Trakų apskrities), Prienų (dalis Kauno apskrities), Telšių (dalis Raseinių ir Šiaulių apskričių), Slucko (Sluckorečės), Kobrino (iš dalies Lietuvos Brastos apskrities), Užupinio Pinsko (iš dalies Pinsko apskrities).

1793 11 Gardino seime priėmus Lietuvos administracinio suskirstymo įstatymą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija buvo suskirstyta į 8 vaivadijas ir 24 apskritis: Vilniaus (Vilniaus, Ašmenos, Lydos apskritys), Trakų (Trakų, Kauno, Upytės apskritys), Žemaitijos (Raseinių, Šiaulių, Telšių apskritys), Naugarduko (Naugarduko, Stvolovo, Slanimo apskritys), Merkinės (Merkinės, Prienų, Eišiškių apskritys), Lietuvos Brastos (Lietuvos Brastos, Kobrino, Beresko apskritys), Breslaujos (Breslaujos, Vilkmergės, dabartinė Ukmergė, Anykščių apskritys), Gardino (Gardino, Valkavisko, Sokolos, dabartinė Sokółka, apskritys).

Lietuvos valstybės sienų kaita

-LDK administracinis teritorinis suskirstymas; -LDK administracinis teritorinis suskirstymas

712

Lietuvos administracinis teritorinis suskirstymas

Lietuvos administracinis teritorinis suskirstymas Rusijos imperijos valdymo metais (1795–1915)

Lietuvos Respublikos administracinis teritorinis suskirstymas 1918–1940

Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos administracinis teritorinis suskirstymas

Lietuvos Respublikos administracinis teritorinis suskirstymas po nepriklausomybės atkūrimo