Lietuvõs Didžiõsios Kunigaikštỹstės lotỹniškoji raštijà, 14–18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lotynų kalba rašyta literatūra. Jai priskiriami ir kitose šalyse (Lenkijoje, Vokietijoje) lotynų kalba išleisti lietuvių tematikos kūriniai. Lotynų kalba parašyta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dokumentų, bažnytinių raštų, mokslo veikalų, grožinės, publicistinės poleminės, epistolinės, memuarinės literatūros, teisės, istorijos, geografijos, etnografijos veikalų. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ėmė klostytis 14 a., plečiantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniams ir kultūriniams ryšiams su Vidurio ir Vakarų Europos šalimis. Jos plėtotę skatino Lietuvos krikštas (1387) ir humanistinis judėjimas, 16 a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pasiekęs kulminaciją. Yra išlikę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų Gedimino, Vytauto Didžiojo laiškų ir dokumentų lotynų kalba.
15 a. pradžioje į lotynų kalbą išversta seniausioji Lietuvos metraščių dalis Jogailos ir Vytauto, Lietuvos kunigaikščių, kilmė (Origo regis Jagyelo et Witholdi, ducum Lithuaniae). Lotynų kalba buvo rašomi oficialūs Bažnyčios raštai ir liturginės knygos; Vilniaus vyskupo užsakymu kanauninko Martyno Radomiečio parengta bažnytinių apeigų knyga Agenda, arba Šventųjų sakramentų teikimas (Agenda, sive Exsequiale divinorum sacramentorum Gdanskas 1499) – pirmoji Lietovos Didžiosios Kunigaikštystės lotyniškoji knyga (agenda).
Kūriniai lietuviškais motyvais
16–17 a. pradžioje lietuviškais motyvais reikšmingų poetinių kūrinių parašė Jonas Vislicietis (Prūsų karas / Bellum Pruthenum 1516, lietuvių kalba 1997), M. Husovianas (Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę / Carmen de statura, feritate ac venatione bisontis 1523, lietuvių kalba išspausdinta 1963, išleista 1977), A. Šrėteris (Giesmė apie Lietuvos upę Nemuną / De fluvio Memela Lithuaniae… carmen 1553, lietuvių kalba 1969), J. Radvanas (Radviliada / Radivilias 1592, lietuvių kalba 1997), L. Bojeris (Karolomachija / Carolomachia 1606, lietuvių kalba išspausdinta 1981, išleista 1992).
Mokslinė lotyniškoji raštija
Pasaulietinio turinio lotyniškajai raštijai atsirasti ir plėtotis didelę reikšmę turėjo Vilniaus universiteto įsteigimas (1579). Universitete iki 19 a. pradžios lotynų kalba buvo dėstomoji. Ja parašyta įvairių sričių mokslo veikalų ir vadovėlių: filosofijos (J. Kimbaro Pasaulio ir jo dalių filosofijos teoremos / Theoremata philosophica de mundo et eius partibus 1600, A. A. Skorulskio Filosofijos apybraiža, būtent: logikos, metafizikos, bendrosios ir specialiosios fizikos / Commentariolum philosophiae logicae scilicet, metaphysicae, physicae generalis et particularis 1755, A. Čirskio, B. Dobševičiaus, Z. Kriugerio, T. Požeckio, M. Smigleckio), retorikos ir muzikos (Ž. Liauksmino Oratorinė praktika ir retorikos meno taisyklės / Praxis oratoria sive praecepta artis rhetoricae 1648, Muzikos teorija ir praktika / Ars et praxis musica 1667, lietuvių kalba 1977), istorijos (A. Kojalavičiaus‑Vijūko Lietuvos istorija / Historia Litvana 2 t. 1650–69, lietuvių kalba 1988, pirmoji Lietuvos Bažnyčios istorija Įvairenybės apie Bažnyčios būklę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje / Miscellanea rerum ad statum Ecclesiasticum in Magno Lituaniae Ducatu pertinentium 1650, lietuvių kalba 2004), technikos, matematikos ir astronomijos (K. Semenavičiaus Didysis artilerijos menas / Artis Magnae Artilleriae t. 1 1650, A. Diblinskio, A. Voiciecho Tilkovskio), teisės (A. A. Olizarowskio Apie politinę žmonių visuomenę / De politica hominum societate 1651, lietuvių kalba 2003), ekonomikos (M. Smigleckio), geografijos (K. Virvičiaus), filologijos (K. Sirvydo, M. Smotrickio).
Grožinė lotyniškoji raštija
Grožinės literatūros kūrinių (panegirikų, epigramų, epitafijų, epitalamijų) lotynų kalba parašė J. Kalas, K. Mikolajevičius, J. Komparskis, J. Šemeta, J. Rakvicas, M. Zaviša. Meniškiausia poeto M. K. Sarbievijaus kūryba, kurioje pateikta antikinės ir krikščioniškosios pasaulėjautos jungties universalių formų. Sukurta mokyklinių dramų (V. Bialovičius, D. Butvilas, V. A. Daukša, K. Garšvila).
16 a. Vilniaus universiteto spaustuvė išleido 87, 17 a. – 554, 18 a. – 412 lotyniškų spaudinių. Vilniaus universiteto grožinei lotyniškajai raštijai būdinga antikinės literatūros įtaka, sąsajos su Vidurio ir Vakarų Europos lotyniškąja literatūra, joje yra Lietuvos politinio ir kultūrinio gyvenimo realijų. Religinės polemikos elementai žymu A. Kulviečio, S. Rapolionio, M. Mažvydo, M. Radvilos Juodojo, A. Volano epistolinėje kūryboje.
Memuarinio žanro veikalų parašė J. Radvila, S. A. Radvila, Solomonas Rysińskis. Lietuvių papročių, pagoniškosios tikybos, kalbos aprašymų yra Mykolo Lietuvio (Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius / De moribus Tartarorum, Lituanorum et Moscorum 1615, lietuvių kalba 1966), J. Łasickio (Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus / De diis Samagitarum caeterorumque Sarmatarum et falsorum Christianorum 1615, lietuvių kalba 1969), Erhardo Wagnerio (Prūsijos lietuvių, gyvenančių Įsruties ir Ragainės apskrityje, buitis ir papročiai / Vita et mores Lithuanorum in Borussia sub districtu Insterburgensi et Ragnitensi 1621, lietuvių kalba 1999), C. Hartknocho, M. Pretorijaus (Prūsijos įdomybės arba Prūsijos regykla / Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubüne apie 1698, lietuvių kalba 3 t. 1999–2006) veikaluose.
D. Narbutienė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos lotyniškoji knyga XV–XVII a. Vilnius 2004.
2321
lotyniškoji raštija; LDK lotyniškoji raštija