Lietuvõs Didžiõsios Kunigaikštỹstės–Maskvõs didžiõsios kunigaikštỹstės kara (15 a. pabaiga–16 a. pirma pusė)
Maskvos didžiosios kunigaikštystės, kurios valdovai 15 a. antroje pusėje ėmė pretenduoti į stačiatikių pasaulio valdovus, ekspansija į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK) prasidėjo 1492, iškart po valdovo Kazimiero Jogailaičio mirties. Ivanas III pasinaudojo tarpuvaldžio padėties nestabilumu. LDK karui nebuvo pasirengusi, karo veiksmai jai buvo nesėkmingi. LDK pasiūlius 1494 sudaryta taikos sutartis, sutvirtinta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro vedybomis su Ivano III dukterimi Elena. LDK neteko daugumos Okos aukštupio kunigaikštysčių, Viazmos, turėjo atsisakyti tradicinės įtakos Didžiajam Naugardui, Pskovui ir Tverei. Dinastinės vedybos Ivanui III teikė galimybę kištis į Lietuvos reikalus. 1500 Ivanas III atnaujino karo veiksmus. 07 14 LDK kariuomenė pralaimėjo Vedrošos mūšį. LDK nepavyko į savo pusę patraukti Livonijos bei gauti karinės paramos iš Vakarų Europos.
Maskvos didžiosios kunigaikštystės 1508 kariuomenė įsiveržia į Lietuvą ir priartėja prie Vilniaus (Iliustruotojo metraščių sąvado miniatiūra, 16 a. antra pusė)
Oršos mūšis (tempera, 1524–30, priskiriama dailininkui H. Krelliui, Varšuvos nacionalinis muziejus)
Pagal 1503 paliaubas Maskvos didžiajai kunigaikštystei atiteko paskutinės Okos aukštupio kunigaikštystės (Masalsko, Mcensko ir Liubutsko), t. p. Černigovo, Starodubo, Gomelio, Severianų Naugardo žemių, dalis Mstislavlio, Smolensko ir Kijevo kunigaikštysčių – daugiau kaip 1/4 LDK teritorijos. 1507 karas vėl atsinaujino ir su pertraukomis tarp paliaubų truko iki 1537. 1514 09 08 per Oršos mūšį LDK kariuomenė nugalėjo kelis kartus didesnę Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenę. Ši pergalė plačiai propaguota Europoje kaip diplomatinė priešprieša Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimiliano I ir Rusijos ryšiams. 1514 LDK neteko Smolensko. 1533 mirus Maskvos didžiajam kunigaikščiui Vasilijui III Lietuva perėmė iniciatyvą, pradėjo vadinamąjį Starodubo karą ir 1537 paliaubomis atgavo Gomelį.
Karas su Maskvos didžiąja kunigaikštyste atskleidė reikšmingus vidinius LDK gyvenimo pokyčius. 1508 Glinskio maišto, per kurį mėginta inspiruoti stačiatikių nepasitenkinimą, nesėkmė patvirtino, kad LDK rutėnų (senrusių) elitas integruojasi į LDK visuomenę. Stačiatikių bajorija vis labiau tapatino savo interesus su Lietuvos valstybės reikalais, gausėjo tarpkonfesinių santuokų, buvo naikinami stačiatikiams taikyti politiniai apribojimai. Kunigaikščių ir didikų Ostrogiškių, Sapiegų, Chodkevičių politinė karjera rodė naujas stačiatikių galimybes LDK visuomenėje. Per karus sustiprėjo lietuvių ir lenkų bajorų ryšiai. LDK kariuomenei buvo reikšmingi Lenkijos samdinių daliniai. LDK kariuomenė buvo pertvarkyta: įsteigta nauja nuolatinio kariuomenės vado – etmono – pareigybė, didėjo vėliavininkų reikšmė, gausėjo samdinių (algininkai).
-LDK karai su Maskva; -karai su Maskva
2336