Lietuvõs Didžiõsios Kunigaikštỹstės valstýbės ždas, Lietuvos valstybės iždas 13–18 amžiuje.
13–14 a. buvo bendras Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybės iždas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro iždas, sudaromas iš reguliarių rinkliavų, rinktų iš valsčiaus ir lauko bendruomenių. Pirmiausia duoklė iš gyventojų buvo renkama medumi, vašku, žvėrių ir gyvulių kailiais. Rinkliavos natūra – mezliava ir dėkla – buvo surenkamos per pasėdžius. Piniginis mokestis karo reikalams buvo sidabrinė. 15 a. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas nuo 2 jaučių įvedė 5 grašių sidabrinę, vėliau ji didėjo. LDK valstybės iždo pajamas sudarė t. p. muitai, žydų pagalvė, prekybos mišku ir miško prekėmis monopolis, pinigų kalyba.
1514–29 prievolės pakeistos mokesčiais. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis 1527 pertvarkė Žemaitijos valdinių prievoles ir valdovo valsčių valstiečiams vietoj pasėdžių, natūra duotų rinkliavų, nustatė piniginį mokestį sau ir valstybei nuo žagrės. 1527–35 jis įvestas visiems Žemaitijos valstiečiams. Pagal 1529 išleistus naujus nuostatus Aukštaitijos dvarų valdytojams, mezliavą imta rinkti nebe natūra, o pinigais (už telyčią 30 grašių, už paršą – 20, už aviną – 4, už gaidį ir 10 kiaušinių – 1); dar buvo renkama ir dėkla (rugiai ir avižos).
Mokesčių nemokėjo bažnytiniai dvarai (nuo pat Aukštaitijos krikšto 1387) ir bajorai. 1434 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio privilegija bajorų ir kunigaikščių valstiečiai buvo atleisti nuo duoklių (dėklos) didžiajam kunigaikščiui, 1447 Kazimiero privilegija bajorų ir miestiečių valstiečiai – ir nuo mezliavos, sidabrinės, kai kurių valstybės darbų. Palikta stacija, pastovis didžiajam kunigaikščiui arba jo pasiuntiniams, tiltų taisymas ir naujų statymas, senų pilių taisymas; bajorų valstiečiams tai panaikino Trečiasis Lietuvos Statutas (1588). Bajorų bei dvasininkų valstiečiai ir miestiečiai mokesčius valstybei privalėjo mokėti tik bajorų Seimo sutikimu. 1559 Seime Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas atleido Lietuvos bajorus nuo muitų išvežant savo medieną, grūdus, Antrasis Lietuvos Statutas (1566) – ir nuo vidaus muitų. Trečiasis Lietuvos Statutas jiems leido be muitų savo reikalams įsivežti prekių.
Ypač daug lėšų reikėjo 15 a. pabaigoje–16 a. vis atsinaujinančiam gynybiniam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karui su Rusija (Maskvos didžiąja kunigaikštyste). Bona Sforza reikalavo daugiau lėšų rūmams Vilniuje išlaikyti. Mokesčiai ir valstybės iždo įplaukos didėjo. Pradėta šaukti bajorų seimelius, prašyta sutikimo apsidėti mokesčiais. Mokesčius imta rinkti griežčiau. 16 a. 2–7 dešimtmečio iždo pajamos parodytos 1 lentelėje.
1
Mokesčių įplaukoms apskaičiuoti pradėta (nuo 1507) surašinėti prievolinius vienetus (prievolės). Valdovo nurodymu visi mokesčiai ir pajamos Žemaitijoje surašytos 1537–38, kitur – nuo 16 a. vidurio vykdant Valakų reformą.
Po Liublino unijos (1569) nusistojo nuolatinių ir nepaprastųjų mokesčių iždui papildyti sistema. Kai karo reikalams nebeužtekdavo reguliariųjų pajamų, didysis kunigaikštis kreipdavosi paramos į turtingiausių piliečių sluoksnius, t. p. į nuo mokesčių atleistus bajorus (sutikimo buvo prašoma Seime); taip susidarė LDK valstybės iždas (jį tvarkė žemės, krašto arba didysis iždininkas) greta Lietuvos didžiojo kunigaikščio iždo. Abu iždai visiškai atskirti 1588–89. Visi valstybės dvarai, išskyrus dvaro ekonomijas (ekonomija), pavadinti seniūnijomis (seniūnija), buvo palikti valstybės aparatui išlaikyti. 17–18 a. LDK valstybės iždo pajamos ir išlaidos nurodytos 2 lentelėje. Mokesčiams išieškoti įsteigtas Iždo tribunolas (1613–1764).
2
*tik kariuomenei ir ginkluotei
LDK valstybės iždas ir po Liublino unijos išliko savarankiškas, buvo laikomas daugiausia Vilniaus pilyje. Nuo 1764 LDK ir Lenkijos iždus (tik kasos liko atskiros) tvarkė Abiejų Tautų Respublikos Iždo komisija ir Iždo komisijos teismas. Gresiant Rusijos įsiveržimo pavojui 1792 05 iždo kasa ir visos brangenybės iš Vilniaus buvo išvežtos į Varšuvą, LDK kasa sujungta su Lenkijos kasa. Targowicos konfederatai 1792 09 LDK valstybės iždo kasą grąžino į LDK (į Gardiną). Per Abiejų Tautų Respublikos III padalijimą 1795 LDK valstybės iždo pajamas pasisavino Rusija ir Prūsija.
LDK valstybės iždo išlaidų didžiausia dalis buvo skiriama kariuomenei išlaikyti ir ginkluotei. 1600–32 iš 11 mln. 481 000 auksinų pajamų karui Livonijoje išleista 58,2 %. Kai kada karo reikalams buvo skiriama dar didesnė dalis išlaidų (1649 iš 731 000 auksinų – 93 %). Mažesnė iždo išlaidų dalis teko LDK pasiuntinybėms į užsienį bei užsienio pasiuntiniams priimti, paštui, žygūnams, pinigų vežėjams ir apsaugai, iždo pareigūnams, Iždo tribunolo deputatams atlyginti.
2808
-LDK krašto iždas; -LDK žemės iždas; -Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas; -žemės iždas; -krašto iždas