„Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis“ (Letopis′ velikich knjazej litovskich), 14 a. pabaigos–15 a. pirmos pusės istoriografinis kūrinys. Jame aprašyta Lietuvos kunigaikščių Kęstučio ir Jogailos 1381–82 kova dėl didžiojo kunigaikščio sosto ir Vytauto valdymas iki 1396. Šis metraštis – seniausias iš Lietuvos metraščių.
Pradžia – Jogailos ir Vytauto, Lietuvos kunigaikščių, kilmė (Origo regis Jagyelo et Witholdi ducum Lithuaniae) – prasideda Gedimino sūnų vardijimu. Vienas pirmųjų ir svarbiausių metraščio šaltinių buvo Vytauto skundas prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Jogailą ir kunigaikštį Skirgailą, parašytas 1390 Vytautui būnant Prūsijoje pas kryžiuočius.
Manoma, kad Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis yra sujungtas iš dviejų ar daugiau dalių, kurias įvairūs autoriai parašė tarp 1382 ir 1392 Vilniuje ir apie 1429–30 – Smolenske. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, šis metraštis – vientisas kūrinys, kurį apie 1429–30 parašęs Smolensko stačiatikių vyskupo Gerasimo raštininkas Timofejus (tikslas – padėti Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui tapti Lietuvos karaliumi). Prie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraščio buvęs pridėtas ir Pasakojimas apie Podolę (sukurtas apie 1431–35).
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis parašytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarine slavų (senovės baltarusių, arba gudų) kalba. Žinomas iš Lietuvos metraščių Trumpojo sąvado (į jį įtrauktas apie 1446). Perredaguotas ir papildytas įėjo į Lietuvos ir Žemaičių didžiosios kunigaikštystės kroniką ir Bychovco kroniką (abi 16 amžius). Kai kuriuose rusų metraščių rinkiniuose išliko perdirbtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraščio nuorašų, pavadintų Lietuvių giminės pradžia (Litovskomu rodu počinok), arba Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kilmė (Rodstvo velikich knjazej litovskich).
1777