Lietuvõs draustniai, valstybės saugomos teritorijos, kuriose yra ribojama žmogaus ūkinė veikla. Lietuvoje įsteigti 402 valstybiniai gamtiniai draustiniai (2022); jų bendras plotas 145 326 hektarai (2,23 % šalies ploto). Yra botaniniai, botaniniai zoologiniai, genetiniai, geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, kraštovaizdžio, pedologiniai (dirvožemio), talasologiniai, telmologiniai (pelkių) ir zoologiniai draustiniai.
Botaninių draustinių yra 35. Plotas 5496,22 hektaro. Juose saugoma medžiai, jų grupės, augavietės, dendrologinę vertę turintys parkai. Botaninių zoologinių draustinių yra 31. Plotas 18 012,01 hektaro. Saugomos retos ir nykstančios laukinių augalų ir gyvūnų rūšis. Genetinių draustinių yra 112. Plotas 1912,11 hektaro. Saugomos genetinę vertę turinčios augalų ir gyvūnų rūšis. Geologiniuose draustiniuose (jų yra 10) saugoma rieduliai, atodangos, karstinės olos. Plotas 629,95 hektaro. Geomorfologiniuose draustiniuose (40) saugomos įvairios reljefo formos – ozai, kopos, griovos ir kitos. Plotas 21 879,57 hektaro. Hidrografiniuose draustiniuose (34) saugoma šaltiniai ir versmės. Plotas 12 936,20 hektaro. Kraštovaizdžio draustiniuose (49) saugomas išskirtinis gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis. Plotas 49 106,2 hektaro.
Kaskalnio geomorfologinio draustinio kopos
Pedologinių draustinių yra 11. Plotas 1271,25 hektaro. Saugomi natūralūs dirvožemiai. Didžiausi pedologiniai draustiniai: Antanų draustinis, Baltkojų draustinis (Šakių rajono savivaldybės teritorija), Liepinės draustinis (Radviliškio rajono savivaldybės teritorija), Pagirgždutės draustinis.
Talasologinis (jūrinis) draustinis (talasologiniai draustiniai) yra 1. Jame saugomos vertingos Baltijos jūros ekosistemos.
Telmologinių draustinių yra 51. Plotas 20 194,6 hektaro. Saugomi tipiški ir unikalūs pelkių kompleksai. Vienas didžiausių – Alionių draustinis. Dažniausiai telmologiniuose draustiniuose saugomos aukštapelkės, Pušnies draustinyje – žemapelkinis kompleksas.
Zoologinių draustinių yra 28. Plotas 13 968,48 hektaro. Juose saugomos retos ir nykstančios gyvūnų rūšys, jų bendrijos ir buveinės. Skiriamos šios zoologinių draustinių rūšys: entomologiniai draustiniai (6), herpetologiniai draustiniai (3), ichtiologiniai draustiniai (8), ornitologiniai draustiniai (10) ir teriologiniai draustiniai (1). Ornitologinių draustinių plotas 2897,37 hektaro. Pertako draustinyje (Lazdijų rajono savivaldybės teritorija) ir Taurijos draustinyje saugomos kurtinių tuokvietės. Vienintelis teriologinis draustinis (plotas 8 ha) yra Kauno mieste – Senajame forte saugomos šikšnosparnių žiemavietės.
1
Istorija
Iki II pasaulinio karo Lietuvoje buvo 2 draustiniai, kuriuose buvo saugomi žinduoliai ir paukščiai: Žuvinto ežero (1000 ha) ir Kamšos miško prie Kauno (120 hektarų). 1945 įsteigti paukščių (Metelių), gamtos (Punios šilo), elnių ir šernų (Žagarės) ir kai kurie kiti draustiniai. Jie panaikinti 1949. Medžioklės ūkiui atkurti 1951 įkurtas 151 medžioklės draustinis. Jie gyvavo 10 metų. 1960 įsteigtas 91 įvairaus profilio draustinis.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo įsteigta (1992) 128 valstybiniai draustiniai (tarp jų buvo vienas kartografinis draustinis, skirtas išsaugoti Europos centro apylinkių kraštovaizdį) ir 30 regioninių parkų. Valstybinių draustinių sąrašą papildė ir 1997 patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Draustinių režimą nustato Saugomų teritorijų įstatymas, Draustinių nuostatai, draustinių apsaugos reglamentai, tvarkymo planai ir projektai.
2002 Lietuvoje buvo 265 valstybiniai draustiniai; jų plotas 157 272 hektarai.
1323
2271