Lietuvõs durpýnai
Lietuvoje durpynu laikomas didesnio nei 30 cm storio durpių klodas. Jie užima 9,9 % (654 tūkst. ha) šalies ploto; iš jų apie 513 tūkst. ha (78 %) užima žemapelkiniai, 52 tūkst. ha (8 %) – aukštapelkiniai, 89 tūkst. ha (14 %) – tarpiniai durpynai.
Įvairiu detalumu tirti 6685 durpynai, iš jų 830 (12,5 %) pripažinti durpių telkiniais. Detaliai išžvalgyta 118 telkinių (iš jų 51 eksploatuojamas; durpių gavyba), parengtinai – 172 telkiniai. Bendras detaliai ir parengtinai išžvalgytų durpių išteklių kiekis sudaro apie 3,3 mlrd. m3. Pagal dydį skiriami pramoniniai (daugiau kaip 100 ha, durpių klodo storis daugiau kaip 1 m) ir vietinės reikšmės (mažiau kaip 100 ha) durpių telkiniai. Durpių pramonė naudoja tik 2,16 % (14 tūkst. ha) visų ištirtų durpių telkinių ploto. Apie 76 % nenaudojamų detaliai išžvalgytų durpynų yra saugomose teritorijose, apie 11 % – miško žemėje. Žemės ūkiui naudojama apie 250 tūkst. ha durpynų ploto. Apie 440 tūkst. ha (67 %) visų Lietuvos durpynų yra nusausinta (dauguma naudojami žemės ūkiui ir durpių gavybai).
Šiluvos tyrelio durpynas (Kelmės rajono savivaldybės teritorija)
Rėkyvos pelkė ir durpynas (Šiaulių rajono savivaldybės teritorija)
Lietuvoje išgaunamų durpių ištekliai daugiausia (90 %) naudojami augalininkystei, substratų gamybai, 10 % – kaip energetinė žaliava. Durpių gavyba priklauso nuo oro salygų ir vykdoma tik vasarą (sausuoju periodu). Vidutiniškai durpių išgaunama apie 2 mln. m3 per metus (Lietuvos eksploatuojamos naudingosios iškasenos).
1