Lietuvõs ekonòmika
Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai
21 a. pradžioje iki 2008 Lietuvos ūkiui buvo būdinga sparti plėtra. 1 lentelėje parodyti pagrindiniai Lietuvos makroekonominiai rodikliai 2005–06. BVP (palyginamosiomis kainomis) 2006 padidėjo 7,7 % (2000–06 viduryje – 7,9 %), 2007 pirmąjį pusmetį – 8,1 %. BVP dalis vienam gyventojui 2006 sudarė apie 24 100 litų (2005 – apie 20 900 litų). BVP didėjimui didžiausią įtaką turėjo statybos, transporto, apdirbamosios pramonės, nekilnojamojo turto įmonių veikla (2 lentelė). Lietuvos BVP pokyčiai 1990–2001 parodyti 3 lentelėje. Viešojo sektoriaus veiklos rūšys – valstybės valdymas, švietimas ir sveikatos apsauga – nuo 2001 plėtojosi lėčiau nei visas ūkis, o lėčiausiai plėtojosi žemės ūkis ir miškininkystė.
1
* Lietuvos statistikos departamento duomenys
2
* gamybos metodu apskaičiuotas BVP
** Lietuvos statistikos departamento duomenys
7
Eksportas
Šalies vidaus rinka maža, todėl ūkio plėtra priklauso nuo eksporto masto. 2006 eksportas siekė 38,8 mlrd. litų, arba 52,6 % BVP dydžio, daugiausia eksportuota mineralinių produktų (24 % viso eksporto), maisto produktų (14 %), mašinų ir įrangos (12,2 %), aprangos ir tekstilės gaminių (8,3 %). Eksportas į Europos Sąjungos šalis sudarė 63,2 % (daugiausia į Latviją, Vokietiją, Estiją, Lenkiją ir Nyderlandus), į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis – 21,3 % viso Lietuvos eksporto (daugiausia į Rusiją ir Baltarusiją). Lietuvos einamoji sąskaita daugelį metų yra deficitinė, prekių importas didesnis už eksportą, tai verčia imti paskolas, skatinti užsienio investicijas Lietuvoje ir mažinti oficialiąsias tarptautines atsargas. Kita vertus, paslaugų eksportas didėja, užsienio šalyse dirbantys Lietuvos piliečiai perveda į Lietuvą vis daugiau pinigų.
Nedarbas
Nedarbo lygis Lietuvoje sparčiai didėjo 1991–95 ir 1998–2001, vėliau jis ėmė mažėti (4 lentelė). Didžiausias nedarbo lygis šalyje užfiksuotas 2001 (Lietuvos darbo biržos duomenimis – 11,2 %, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis – 16,5 %, jaunimo iki 25 metų – 30,9 %). 2004 Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą nedarbo lygis labai sumažėjo: 2006 pabaigoje jis siekė 4,8 %, 2007 viduryje – 4,1 % (2004 pabaigoje buvo 10,6 %). Dalis dirbusiųjų žemės ūkyje perėjo dirbti į statybos, transporto ir kitas įmones.
2005–07 šiek tiek sumažėjo dirbančiųjų emigravimo mastas. Išryškėjo didelė regioninė nedarbo lygio diferenciacija: 2007 pabaigoje daugiausia bedarbių buvo Akmenės rajono (8,6 % darbingo amžiaus gyventojų), Jurbarko rajono savivaldybėse ir Druskininkų savivaldybėje (po 8,5 %), mažiausia – Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybėse (po 0,8 %); iš didesnių miestų daugiausia – Alytuje (4,9 %), mažiausia – Marijampolėje (2,5 %). Vyrų nedarbas išlieka didesnis nei moterų, miestelių ir kaimo gyventojų – didesnis nei miestuose. 2008 gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, gyventojų, turinčių tik pradinį išsilavinimą, nedarbo lygis sudarė 17,6 %, pagrindinį – 12,5 %, vidurinį be profesinės kvalifikacijos – 7,7 %, aukštesnįjį – 3,1 %, aukštąjį – 3,0 %. 2008 pabaigoje–2009 pradžioje dėl pasaulinės ekonominės krizės nedarbo lygis padidėjo daugiau kaip 2 kartus ir, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2009 antrąjį ketvirtį sudarė 13,6 % (jaunimo iki 25 metų – 29,6 %).
8
Darbo užmokestis ir infliacija
Didėjant darbo jėgos paklausai ir sumažėjus bedarbių skaičiui nominalusis darbo užmokestis didėjo spartėjančiai (2005 – 11 %, 2006 – 18 %) ir pralenkė darbo našumo didėjimą (5 lentelė). Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje 1991–2004 parodyta 6 lentelėje. Infliacija per 2006 padidėjo 4,5 %, 2007 12 pasiekė 8,1 % vidutinį metinį lygį (didžiausią nuo 1998). Labiausiai infliaciją padidino sparčiai brangę maisto produktai, būstas, vanduo, elektra, kuras, restoranų ir viešbučių, švietimo paslaugos (7 lentelė).
3
* Lietuvos statistikos departamento duomenys
9
* Lietuvos statistikos departamento duomenys
4
* Lietuvos statistikos departamento duomenys
Vartojimas, importas, užsienio skola
Dėl optimistinių gyventojų lūkesčių ir bankų paskolų išdavimo palankių sąlygų vartojimas sparčiai augo (8 lentelė). Didėjantis vartojimas skatino importą (2006 jis sudarė 53,3 mlrd. litų) ir didino užsienio prekybos deficitą (2006 pabaigoje siekė 10,4 %, 2007 viduryje – apie 13,4 % BVP dydžio), t. p. einamosios sąskaitos deficitą (2006 pabaigoje siekė apie 8,9 mlrd. litų, arba 10,8 % BVP dydžio, 2007 viduryje – apie 15 % BVP dydžio), kuris dengiamas daugiausia paskolomis, todėl didėjo šalies bendroji skola užsieniui (2006 buvo apie 9,7 mlrd. litų).
5
* Lietuvos statistikos departamento duomenys
Investicijos
Materialiosios investicijos (investicijos į materialųjį ilgalaikį turtą), 2007–10 dėl ekonominės krizės sumažėjusios daugiau kaip 2 kartus, 2010–18 vėl padidėjo daugiau kaip 1,9 karto. Daugiausia šių investicijų padaroma nekilnojamojo turto operacijų veikloje (2018 – 20,2 % visų materialiųjų investicijų), transporto ir saugojimo veikloje (16,4 %), apdirbamojoje pramonėje (14,9 %).
Kapitalo judėjimas tarp Lietuvos ir užsienio šalių (užsienio investicijos Lietuvoje ir Lietuvos investicijos užsienyje) 1994–2004 parodytas 9 lentelėje. Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 1993 sudarė 135,7 mln. litų, 1996 – 1,4 mlrd. litų, 2000 – 8,3 mlrd., 2005 – 23,9 mlrd., 2011 – 38,1 mlrd. litų, 2015 – 14,6 mlrd. eurų, 2018 –17 mlrd. eurų (10 lentelė).
10
6
* Lietuvos statistikos departamento duomenys
Užsienio investicijų Lietuvoje srautas, mažėjęs 1999–2001 (ypač dėl sumažėjusio Vyriausybės skolinimosi užsienyje vykdant griežtą biudžeto politiką), vėliau vėl didėjo (išskyrus 2008 ir 2014). Užsienio kapitalas ypač aktyviai dalyvauja ekonominėse veiklose, garantuojančiose didelį pelningumą, t. p. ten, kur reikia didelių investicijų, o Lietuvos kapitalas nepajėgus konkuruoti. 2018 šalyje veikė 5582 užsienio investuotojai, kurie investavo į 3781 Lietuvos įmonę. Daugiausia lėšų į Lietuvos ūkį iki 2018 pabaigos investavo Švedija (3,9 mlrd. eurų), Nyderlandai (2,5 mlrd.), Estija (1,7 mlrd.), Kipras (1,3 mlrd.), Vokietija (1,2 mlrd.), Lenkija (970 mln.), Danija (730 mln. eurų). 28,2 % visų tiesioginių užsienio investicijų sudarė investicijos į finansų ir draudimo veiklą, 17,2 % – į apdirbamąją pramonę, 12,6 % – į nekilnojamojo turto operacijas, 11,7 % – į didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą, 9,6 % – į profesinę, mokslinę ir techninę veiklą, 6,7 % – į informacijos ir ryšių paslaugas.
Lietuvos tiesioginės investicijos užsienio šalyse 2019 sudarė 4175,5 mln. eurų, iš jų Latvijoje – 862,2 mln., Nyderlanduose – 718 mln., Kipre – 655 mln., Estijoje – 654,4 mln., Lenkijoje – 448,2 mln., Švedijoje – 179,2 mln. eurų (daugiausia lėšų Lietuva užsienyje investavo į profesinę, mokslinę ir techninę veiklą, didmeninę ir mažmeninę prekybą, finansų ir draudimo veiklą). Lietuva yra viena pirmaujančių Europos šalių pagal tiesioginių užsienio investicijų jos ekonomikoje didėjimą.
L: Lietuvos ekonomikos perspektyvos 2007 Vilnius 2007.
1583
1987
1009
1679