Lietuvos energijos komitetas

Lietuvõs enegijos komitètas, Lietuvos energetikos tyrimų institucija, veikusi 1936–1940.

Veikla

Tyrė Lietuvos žemės turtus, energijos išteklius, svarstė jų racionalaus naudojimo klausimus. Sudarė 41 narys: 16 iš 6 ministerijų, Lietuvos banko, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Vytauto Didžiojo universiteto, visuomeninių organizacijų ir 25 įvairių pramonės šakų specialistai. Iš pradžių turėjo tris komisijas – Žemės turtų, Energijos ir Ekonominę, vėliau Energijos komisija suskirstyta į tris pakomises – Vandens jėgos, Šiluminę ir Elektros (1937 jos virto komisijomis), nuo 1939 veikė Kelių statybos medžiagoms tirti komisija. Parengė pirmojo Lietuvos perspektyvinio elektrifikavimo plano metmenis, surinko ir apibendrino elektros ūkio statistinius duomenis (darbus atliko inžinieriai L. Kaulakis, J. Linkaitis ir kiti), ištyrė nemažai durpynų, parengė jų statistiką (darbams vadovavo inžinierius J. Vidmantas), sudarė pirmąjį Lietuvos upių kadastrą (darbams vadovavo profesorius S. Kolupaila ir kiti), tyrė Lietuvos cemento žaliavas, molį, jvarcinį smėlį (darbams vadovavo profesorius P. Jodelė ir kiti). Paskelbė veiklos suvestines (4 tomai, 1937–1940). 1936 įstojo į Pasaulio energetikų konferenciją (įkurta 1923, nuo 1992 Pasaulio energetikos taryba, PET). Lietuvos energijos komiteto veikla nutrūko 1940 SSRS okupavus Lietuvą.

Veiklos tęstinumas

1992 Lietuvos energetikų sąjunga (įkurta 1991) perėmė Lietuvos energijos komiteto veiklos tęstinumą ir atkūrė jo narystę PET. 2005 sąjunga pervadinta Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetu (vienija Lietuvos elektros energetikos asociaciją, Lietuvos šilumos tiekėjų asociaciją, Lietuvos branduolinės energetikos, Lietuvos energijos konsultantų, Nacionalinę Lietuvos energetikos, Nacionalinę elektros technikos verslo asociacijas, pavienes energetikos įmones ir fizinius asmenis).

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas