Lietuvos etnografijos muziejaus ekspozicija (Žemaitijos sektorius)
miestelio fragmentas (dešinėje – atkurta Sasnavos senoji bažnyčia)
Lietuvõs etnogrãfijos muziẽjus, iki 2023 11 Lietuvõs liáudies buitiẽs muziẽjus, Liáudies buitiẽs muziẽjus, skanseno tipo muziejus po atviru dangumi Kaišiadorių rajono savivaldybėje, prie Rumšiškių, ant Kauno marių kranto. Vienas didžiausių Europoje pagal užimamą plotą (195 hektarai) ir eksponuojamų nekilnojamųjų pastatų skaičių (149).
Ekspozicijos ir veikla
Muziejaus rinkinį sudaro daugiau kaip 95 400 eksponatų (2024 pradžioje).
Ekspozicija išdėstyta etnografiniais regionais: Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos. Sukurti tam regionui būdingos sodybos ir gyvenviečių fragmentai su gatvėmis, tvoromis, želdiniais, tvenkiniais, 18 amžiaus pabaigos–20 amžiaus pradžios interjerai su baldais, namų apyvokos reikmenimis, audiniais (apie 85 000 eksponatų). Vertingiausi eksponatai – iš Lietuvos įvairių vietų atkelti ir restauruoti pastatai (tarp jų – žemaičių numas, pastatytas 1856). Muziejaus centre yra miestelis su jam būdingais pastatais. Pristatomi ir liaudies verslai bei amatai – bitininkystė, medienos apdirbimas, audimas, puodų žiedimas, yra perkeltų malūnų, kalvių, milo vėlykla, kita. Tremties ir pasipriešinimo sektoriuje veikia tremtinių ir pokario partizanų buities ekspozicija. Muziejuje auginami arkliai (žemaitukai, stambinti žemaitukai ir Lietuvos sunkieji), ožkos, avys, bičių šeimos. Muziejus rengia Užgavėnių, Velykų, Atvelykio, Jurginių, Sekminių, Joninių, Žolinės, Kalėdų šventes, vykdo edukacines programas (kalėdinius vakarus, vestuves, mergvakarius, krikštynas), veikia jojimo būrelis.
Muziejaus padaliniai yra Salų etnoarchitektūrinis kaimas (Ignalinos rajono savivaldybė) ir etnografinė sodyba Šuminų kaime (Utenos rajono savivaldybė).
20 a. pradžios suvalkiečio stuba iš Obelinės (Šunskų seniūnija, Marijampolės rajono savivaldybė)
aukštaičio mažažemio sodyba (19 amžiaus antra pusė)
Muziejaus istorija
suvalkiečio stubos vidus
Liaudies buities muziejus įkurtas 1966 Pievelių kaimo vietoje, muziejininkų kuriamas iki šiol. 1967 jo zonavimo ir ekspozicijos išdėstymo projektą parengė architektas R. Jaloveckas, projektą detalizavo architektės B. Kugevičienė, Diana Volungevičiūtė-Pikšrienė. 1974 06 21 atidarytos pirmosios ekspozicijos; jų įrengimui vadovavo K. Čerbulėnas, S. Daunys, Vytautas Stanikūnas. 1974–1990 veikė Liaudies muzikos teatro trupė, Klojimo teatras (vadovas P. Mataitis). 2017 naktį iš 08 05 į 08 06 sudegė du ekspoziciniai mediniai pastatai: gyvenamasis namas ir rąstinis ūkinis pastatas (jame buvo eksponuojama paroda Mažoji Lietuva). Per metus muziejų aplanko daugiau kaip 90 000 lankytojų. 2019 apsilankė 99 995 lankytojai, 2020 – 50 508, 2021 – 80 422, 2022 – 142 216, 2023 – 132 295 lankytojai. Per visą muziejaus veiklos laikotarpį apsilankė daugiau kaip 3 mln. žmonių.
2023 11 17 muziejus tapo Lietuvos etnografijos muziejumi.
Direktoriai
1
Darbėnų trobos vidus (Žemaitija)
miestelio fragmentas (19 amžiaus pabaiga–20 amžiaus pradžia; iš kairės – smuklė, gaisrinė, arbatinė)
1302
Rumšiškių muziejus