evangelikų liuteronų bažnyčios
Lietuvõs Evangèlikų Liuterõnų Bažnýčia, viena iš 9 tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje.
Struktūra ir organizacija
Yra 56 parapijos, yra 27 kunigai, 3 kunigai emeritai (2019). 2011 gyventojų surašymo duomenimis buvo 18 376 tikintieji. Centras Tauragėje. Dauguma kunigų rūpinasi keliomis parapijomis, todėl pamaldos kai kuriose nedidelėse bažnyčiose vyksta ne kiekvieną sekmadienį.
Pamaldas reguliariai lanko apie 3000 narių. Visos parapijos yra finansiškai savarankiškos ir rūpinasi savo kunigo išlaikymu. Dauguma jų nedidelės (po 100–200 narių), didelės yra tik Vilniaus, Klaipėdos, Kauno ir Tauragės parapijos (po daugiau kaip 500 narių). Daugiausia evangelikų liuteronų bažnyčių yra Klaipėdos, Tauragės apskrityse. Šiaurės Lietuvoje pamaldos bažnyčiose vyksta ir latvių, Klaipėdoje – ir vokiečių kalba. Evangelikų liuteronų parapijoms vadovauja renkamos tarybos. Visos šalies evangelikų liuteronų bažnyčių reikalais rūpinasi aukščiausia institucija – sinodas, renkamas parapijų. Sinodas renkasi kas 3 metus ir skiria daugiausia iš kunigų sudarytą konsistoriją – Bažnyčios vadovavimo instituciją. Konsistorijos vadovas – t. p. sinodo renkamas vyskupas (nuo 2004 vyskupas M. Sabutis). Nuo 1968 Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčia yra Pasaulinės liuteronų sąjungos narė.
Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupo konsekracijos procesija 2004 06 16 (trečias iš dešinės – vyskupas electus M. Sabutis)
Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios istorija
Lietuvoje pirmosios protestantizmo apraiškos atsirado 16 a. 3 dešimtmetyje. Didelę įtaką liuteronybei plisti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje turėjo jos įsitvirtinimas Prūsijoje 1525. Miestuose greitai ėmė gausėti reformacijos šalininkų. Liuteroniškus pamokslus Šilalėje 1536 pradėjo sakyti Jonas Tartilavičius Batakietis, 1538–42 Vilniuje reformacijos idėjas skelbė A. Kulvietis. 16 a. 5 dešimtmetyje represijų prieš liuteronus ėmėsi Lenkijos karalius Žygimantas Senasis. Jis išleido griežtų draudimų, o pagrindinius reformacijos vadovus A. Kulvietį, S. Rapolionį ir M. Mažvydą privertė pasitraukti į Prūsiją, todėl 1544 evangelikų liuteronų centru tapo Karaliaučiaus universitetas. Prūsijoje veikė ir J. Bretkūnas, vėliau K. Donelaitis, M. L. Rėza, kurie, kaip ir M. Mažvydas, buvo evangelikų liuteronų kunigai lietuviškose bažnyčiose. Po Žygimanto Senojo mirties pradėjus valdyti Žygimantui Augustui (nuo 1544) evangelikus liuteronus nustota persekioti. Žygimantas Augustas savo rūmuose leido veikti evangelikų liuteronų pamokslininkams. Liuteronybę priėmė nemažai bajorų; žinomiausias – Mikalojus Radvila Juodasis. Bajorai leisdavo savo valdose rengti evangeliškas pamaldas lietuvių kalba. Evangelikai neturėjo lygių teisių su katalikais, bet 1563 aukštuomenei suteikta tikybos laisvė (patvirtinta Trečiajame Lietuvos Statute 1588). 1573 krikščioniškųjų konfesijų tolerancija buvo įtvirtinta Abiejų Tautų Respublikoje Varšuvos konfederacijos aktu.
Evangelikų liuteronų bažnyčios Vilniuje 450 m. jubiliejaus pamaldos (2005)
Pirmosios evangelikų liuteronų parapijos kūrėsi Lietuvos miestuose (tikintieji daugiausia buvo vokiečiai), pamokslininkai atvykdavo iš Prūsijos ir Vokietijos. 1540 Žeimelyje pastatyta pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia. 1555 evangelikų liuteronų bendruomenė įsikūrė Vilniuje, 1558 – Kaune. 7–8 dešimtmetyje dalis bajorų tapo evangelikais reformatais. Iki 1600 Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įsikūrė apie 200 protestantiškų bendruomenių (daugiausia evangelikų reformatų). 17 a. pirmoje pusėje–18 a. viduryje buvo apie 10 evangelikų liuteronų bendruomenių. Po Žygimanto Augusto Lietuvą valdę Steponas Batoras ir Zigmantas Vaza vėl pradėjo labai remti Katalikų Bažnyčią. Dauguma bajorų sugrįžo į katalikybę, tam didelę įtaką padarė ir jėzuitų ordinas. 1569 pradėję steigti mokyklas jėzuitai švietėjišką veiklą išplėtė visoje Lietuvoje; jie 1570 Vilniuje įsteigė kolegiją (1579 perorganizuota į Vilniaus universitetą, iki 1773 jam vadovavo jėzuitai), joje buvo rengiami lietuviai dvasininkai, leidžiama katalikiška religinė literatūra lietuvių kalba.
Netrukus pradėta riboti protestantų veiklą: 1632 uždrausta statyti naujas bažnyčias, nuo 1668 neleista pereiti į protestantų tikėjimą. Katalikai atsiėmė daugumą bažnyčių pastatų. Rusijos valdžios metais evangelikų liuteronų bendruomenių Lietuvoje vėl padaugėjo. 1795–1860 Prūsijos pasienyje įsikūrė daug lietuvininkų ir vokiečių evangelikų liuteronų.
Užnemunėje 1825–40 atsirado 6 naujos parapijos. 19 a. pabaigoje Vilniaus, Gardino ir Kauno gubernijose buvo apie 50 000 evangelikų liuteronų, Suvalkų gubernijoje – apie 30 000. Beveik visos Lietuvos evangelikų liuteronų parapijos tautiškai buvo mišrios: kaime labiau lietuviškos (šiaurinėje dalyje – latviškos), o miestuose daugumą sudarė vokiečiai. Dvasininkai beveik visi buvo vokiečiai. Po I pasaulinio karo apie 5 % Lietuvos gyventojų buvo protestantai. Buvo apie 50 evangelikų liuteronų parapijų ir jų filijų, apie 80 000 tikinčiųjų (iš jų 40 % kalbantys vokiškai).
Iki II pasaulinio karo Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios veiklą sunkino tautiniai nesutarimai: nuo 1920 lietuviai, latviai ir vokiečiai turėjo atskirus sinodus ir savo senjorus, bendra buvo tik konsistorija. Siekiant sustiprinti protestantų lietuviškumą 1925 Lietuvos universitete (Vytauto Didžiojo universitetas) atidarytas Evangelikų teologijos fakultetas, kuris rengė kunigus. Nuo 1923 Lietuvoje veikė ir Klaipėdos Krašto (nuo 1923 priklausė Lietuvai) Evangelikų Liuteronų Bažnyčia (apie 144 000 tikinčiųjų), ji 1925 tapo autonomiška. Per 1941 repatriaciją Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčia neteko apie 50 000 narių ir 27 (iš 32) kunigų, daug tikinčiųjų buvo evakuota 1944–45 bei apie 7000 emigravo į Vokietiją 1958–60.
Tauragės evangelikų liuteronų choras su kunigais (pirmoje eilėje iš dešinės – Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios konsistorijos narys Jonas Kalvanas, Latvijos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios Dobelės diecezijos vyskupas Janis Straumanis, Kretingos parapijos kunigas Ansas Baltris; 1943)
Sovietų valdžia 1948 nacionalizavo Bažnyčios turtą, uždraudė rengti konfirmantus, smarkiai varžė spaudą (nereguliariai ėjo tik Evangelikų Bažnyčios kalendorius). Po karo Klaipėdos krašto parapijos prisijungė prie Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios. 1951 jai priklausė 33 parapijos, 6 kunigai, 15 000 lietuvininkų ir vokiečių (Klaipėdos krašte), 10 000 lietuvių ir 5000 latvių. 1980 pabaigoje Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčia turėjo apie 20 000 narių. 1955–58 Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčioje buvo vidaus nesutarimų: pietistai (pietizmas) Klaipėdos krašte nesutarė su ortodoksinės liuteronybės atstovais. Šie didelę reikšmę teikė Bažnyčios institucijai ir kunigams. Pietistai labiau pabrėžė bendruomenių savarankiškumą ir skeptiškai žiūrėjo į Bažnyčią kaip instituciją. Per pirmąjį pokario sinodą 1955 apie 10 bendruomenių pasitraukė į opoziciją ir boikotavo visus vėlesnius sinodus. 1970 J. Kalvanas vyresnysis išrinktas senjoru, nuo 1976 (įvedus vyskupo pareigybę) jis buvo ir pirmasis Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupas, vadovavo didžiausiai evangelikų liuteronų parapijai Lietuvoje – Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčiai. 1990 Lietuvoje buvo 38 evangelikų liuteronų parapijos.
Lietuvai 1990 atkūrus nepriklausomybę pradėta atstatyti evangelikų liuteronų bažnyčias, rengti naujus kunigus Klaipėdos universiteto Evangeliškosios teologijos centre (nuo 2014 Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto padalinys), įsteigti leidybos ir jaunimo centrai, atkurtos parapijos. 1990 priimtas naujas Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios statutas (1995, 2000 ir 2005 pataisytas). 1990 Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčia pirmą kartą savo istorijoje pripažinta tradicine religija Lietuvoje (bet ne privilegijuota valstybės ar krašto bažnyčia, kaip kai kuriose Europos valstybėse). Bažnyčia savo gyvenimą ir reikalus tvarko savarankiškai, gaudama tam tikrą valstybės finansinę paramą. 1992 užmegzti artimi santykiai su Jungtinių Amerikos Valstijų Misūrio sinodo evangelikais liuteronais. 1994 buvo pasirašyta sutartis su Jungtinių Amerikos Valstijų Didžiojo Kanjono sinodu, 2001 – su Misūrio sinodu. Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios leidybinę veiklą organizuoja Komunikacijos ir leidybos centras Kelias, veikiantis prie Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios konsistorijos Tauragėje.
Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia (perstatyta 1897)
Jis siekia gerinti parapijų ir Bažnyčios narių bendravimą, leidžia krikščionišką literatūrą. Leidžiamas laikraštis Lietuvos evangelikų kelias (įkurtas 1935, iki 1938 ėjo Klaipėdoje, 1939–40 Kaune, 1990–96, 2001–02 ir 2004 Tauragėje, nuo 2005 eina Vilniuje). 1995 Klaipėdoje įkurta Evangeliškos bažnytinės muzikos sandrauga (vienija Lietuvos Evangelikų Liuteronų, Lietuvos Evangelikų Reformatų ir Lietuvos Baptistų Bažnyčias), nuo 1999 Klaipėdoje veikia jaunimo choras Cantate Domino.
Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios socialinė veikla
Martinas Liuteris (bronza, skulptorius Romualdas Kvintas, 2017, Vilnius; LATGA, 2022)
Socialinę veiklą plėtoja evangelikų liuteronų diakoninė organizacija Sandora (įkurta 1904). Jos skyriai arba diakonijos centrai veikia prie daugelio evangelikų liuteronų parapijų Vilniuje, Klaipėdoje, Šakiuose, Pagėgiuose, Jurbarke. 1992 Klaipėdoje įkurtas Jaunimo centras. Nuo 1993 jis rengia Lietuvos liuteroniškojo jaunimo stovyklas, seminarus, Biblijos studijas ir kita. Jaunimo centro padalinys – Vilniaus akademinio evangelikų liuteronų jaunimo draugija, kuri vienija aukštųjų mokyklų studentus. Draugija nuo 1998 yra Pasaulio studentų krikščionių federacijos asocijuotoji narė. Evangelikų liuteronų tikyba dėstoma kai kuriose Tauragės, Jurbarko, Šilutės, Klaipėdos ir kitose mokyklose.
L: A. Juška Mažosios Lietuvos bažnyčia 16–20 amžiuje Klaipėda 1997; Lietuvos evangelikų bažnyčios: Istorijos metmenys Vilnius 2003; T. Wotschke Geschichte der Reformation in Polen Leipzig 1911; J. Bertuleit Die Reformation unter den preussischen Litauern 2 d. 1934; W. Kahle Symbiose und Spannung: Beiträge zur Geschichte des Protestantismus in der baltischen Lädern, im Innern des Russischen Reiches und der Sowjetunion Erlangen 1991.
473
-liuteronai; -evangelikai; -liuteronų bažnyčia; -evangelikų bažnyčia