Asveja
Lietuvõs ežera
Natūralūs paviršinio vandens telkiniai užima 1,4 % Lietuvos teritorijos (apie 920 km2). Daugiausia ežerų yra Baltijos aukštumose (Zarasų apylinkių ežeringumas siekia 10 %), mažiausia – Vidurio Lietuvos žemumoje.
Iš viso yra apie 6000 natūralių (ledyninės, karstinės ir upinės kilmės; ledyniniai ežerai) ežerų, didesnių kaip 0,05 hektarų. Didžiausi ežerai išvardyti lentelėje. Lietuvoje vyrauja maži ežerėliai: didesnių kaip 0,5 ha yra 2850; 150 ežerų, didesnių kaip 100 ha, sudaro 65 % bendro ežerų ploto. Didžiausi ežerai telkšo ledyno išgulėtose ir galinių morenų patvenktose dubumose. Giliausi yra rininiai ežerai, kurių duburius išrausė nuo ledyno pakraščio srūvantys vandenys. Tik 20 % Lietuvos ežerų (batimetriškai ištirtų) yra gilesni kaip 20 metrų. Giliausi Lietuvos ežerai – Tauragnas (62,5 m), Malkėstaitis (52,3 m), Asveja (50,2 m); ilgiausi – Asveja (21,9 km), Sartai (14,8 kilometro). Visų ežerų vandens ištekliai (tūris) siekia 5,2 km3. Bendras jų kranto linijos ilgis sudaro 6240 km, ežeruose esančių salų (apie 300) plotas – 6 km2.
Kertuojai
Pagal savo ryšį su aktyviu hidrografiniu tinklu Lietuvos ežerai skirstomi į nuotakius, periodiškai nuotakius ir nenuotakius (nuotakius požemyje; jų daugiausia yra smėlingose lygumose, ypač upių vandenskyrose). Didžiausias nenuotakus ežeras yra Šventas (Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje; plotas 4,4 km2, didžiausias gylis 18,2 metro).
Ežerų vandens lygis nuolat kinta. Per metus daugiausia svyruoja nuotakių ežerų, kuriuos maitina dideli baseinai, vandens lygis (Sartų ežere iki 2,2 m), o per daugelį metų – atvirkščiai – didžiausia vandens lygio svyravimų amplitudė (2,5–3,0 m) nenuotakių ežerų. 2007 ežerų vandens lygis buvo stebimas 4, 2021 – 10 vandens matavimo stotyse.
Kirkilų ežeras
Žiemą visi Lietuvos ežerai užšąla, anksčiau – seklieji, turintys mažas šilumos atsargas. Užšalimo datų skirtumai tarp Lietuvos vakarinės ir rytinės dalies ežerų siekia 15–20 dienų. Storiausias ledas (Dusios ežere 1954 jis siekė 78 cm) būna vasario pabaigoje–kovo pradžioje. Limnologinė žiema (kai ežeruose yra ledo) trunka vidutiniškai 118 dienų. Ledas ištirpsta vidutiniškai balandžio 10–15 dienomis, ir prasideda limnologinis pavasaris, trunkantis tol, kol vandens paviršiaus temperatūra pasiekia 10 °C. Šio sezono trukmė – maždaug 25 paros. Ilgiausias yra vasaros sezonas, kai vandens paviršiaus temperatūra aukštesnė kaip 10 °C (apie 152 dienos).
Lietuvoje daugiausia ežerų, kurių vandens skaidrumas 1–4 m, o vandens spalva – gelsvai žalia. Vyrauja ežerai, turintys vidutiniškai mineralizuotą (200–500 mg/l) hidrokarbonatinį kalcio vandenį. Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybių teritorijose karstinių ežerėlių vanduo yra labiau mineralizuotas (500–1000 mg/l), jame daug sulfatų jonų.
Spindžius
2795
1
*iš jų 1000 ha priklauso Baltarusijai
**Lietuvoje – 381 ha