Lietuvõs farmãcija
1506 Vilniuje, didžiojo kunigaikščio dvare, įkurta vaistinė, į kurią iš Krokuvos vaistų, medžiagų ir darbo priemonių atsivežė vaistininkas A. Balińskis. Kauno magistrato knygose vaistininkai minimi nuo 1540. Pirmoji vaistinė Kėdainiuose įsteigta 1655, Klaipėdoje – 1677, Panevėžyje – 1781, Šiauliuose ir Telšiuose – 18 a. pabaigoje. Vaistininkai būdavo rengiami vaistinėse (kaip ir kiti amatininkai – pradedant mokiniu ir baigiant meistru) 12–15 metų. Jie mokėsi lotynų kalbos, chemijos, botanikos, vaistų gamybos, vaistinių augalų auginimo.
1662 jėzuitų ordinas gavo Abiejų Tautų Respublikos karaliaus privilegiją savo vaistinėse rengti vaistininkus. Vaistinėse pardavinėta įvairios vaistažolės, jų šaknys, vaisiai, brangakmeniai, džiovintos varlės, kurmiai, gyvūnų kraujas, ragai ir kanopos, vilkų kepenys ir tulžis, gyvačių nuodai ir taukai, Egipto mumijų milteliai ir kita, t. p. pardavinėti saldumynai, prieskoniai ir alkoholis. Gaminta ir pardavinėta muilas, žvakės, lakai, dažai, klijai. Buvo populiarūs viduriniais amžiais naudoti vaistai – priešnuodžiai: vadinamieji terijakai (jų sudėtyje turėjo būti gyvatės mėsos) ir mitridatai (turėjo būti opalo). Kiekvienas vaistininkas gamindavo specialų tokio pobūdžio vaistą, kurio sudėtis nebuvo skelbiama (dažniausiai buvo vadinamas to vaistininko vardu). Nuo 1523 vaistines pradėjo periodiškai tikrinti gydytojai; 1570 įvesta vaistinių taksa (mokestis). 1764 vaistinėse uždrausta pardavinėti alkoholį.
Viekšnių vaistinė (20 a. 3 dešimtmetis; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Mokslinės farmacijos pradžia Lietuvoje – 1785, kai J. Sartorijus Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete (įkurtas 1781) pradėjo dėstyti farmacijos kursą. Jo paskaitų klausė ne tik studentai, bet ir miesto vaistininkai. 1798–1803 farmaciją VU dėstė A. Sniadeckis, 1807–31 – J. F. Volfgangas, kuris nuo 1804 vadovavo universiteto vaistinei, prie jos įkūrė laboratoriją. 1810 įkurta Farmakologijos ir farmacijos katedra. 1819 prie Vilniaus medicinos draugijos įsteigtas Farmacijos skyrius, kuris 1820–22 leido žinyną Pamiętnik Farmaceutyczny Wileński. Jame buvo spausdinami farmakologijos, farmakognozijos, farmacijos straipsniai, duomenys apie to meto vaistininkų mokslinius darbus. 1822–24 ir 1830 Vilniaus medicinos draugija leido žurnalą Dziennik Medycyny, Chirurgii i Farmacii. 1832 uždarius VU Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijoje farmacijos kursą iki 1842 dėstė S. B. Gorskis. 1842 uždarius Vilniaus medicinos-chirurgijos akademiją dauguma Lietuvos farmacininkų aukštąjį išsilavinimą įgydavo Rusijos universitetuose. Rusijos valdomoje Lietuvos dalyje farmacija buvo reguliuojama pagal Rusijos imperijos vaistinių statutą.
Farmacija 20 amžiaus pirmoje pusėje
Atkūrus Lietuvos nepriklausomą valstybę farmacininkai buvo rengiami Lietuvos universiteto (1930–46 Vytauto Didžiojo universitetas, 1946–50 Kauno universitetas) Medicinos fakulteto Farmacijos skyriuje, kuriam 1922–39 vadovavo P. Raudonikis.
1934 Farmacijos skyriuje įsteigta vaistinė ir įkurtas Analizių skyrius, kuris vykdė vaistų ir maisto produktų kokybės valstybinę kontrolę; šis kompleksas vėliau pavadintas Farmacijos institutu. Baigusieji Farmacijos skyrių įgydavo chemiko vaistininko specialybę. Farmacija Lietuvos Respublikoje buvo tvarkoma pagal šiek tiek pakeistus Rusijos imperijos įstatymus. 1937 Seime buvo priimtas Vaistinių, vaistų gamybos ir prekybos įstatymas. 1938 išleista Lietuvos farmakopėja. 1938 Lietuvoje veikė 327 vaistinės, 11 chemijos ir farmacijos laboratorijų, 17 urmo sandėlių. 1923–40 veikė Lietuvos vaistininkų draugija, Lietuvos farmaceutų sąjunga ir kitos farmacininkų profesinės organizacijos. 1923–40 buvo leidžiamas periodinis leidinys Lietuvos farmacijos žinios. 1919–1939 VU (S. Batoro universitete) Medicinos fakultete buvo Farmacijos skyrius.
vaistinė Vilniuje (20 a. 3 dešimtmetis; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Farmacija sovietinės okupacijos metais
SSRS okupavus Lietuvą 1940 vaistinės, urmo sandėliai ir farmacijos pramonės įmonės nacionalizuotos, farmacijos sistema pradėta reguliuoti pagal SSRS įstatymus. 1940–50 (su 1943–44 pertrauka) farmacininkai buvo rengiami Vilniaus ir Kauno universitetuose, nuo 1951 – Kauno medicinos institute (1989–1998 Kauno medicinos akademija, nuo 1998 Kauno medicinos universitetas) Farmacijos fakultete. Baigusieji šį fakultetą iki 1998 įgydavo provizoriaus specialybę. Kauno aukštesniojoje medicinos mokykloje iki 1991 buvo rengiami provizorių padėjėjai. 1984 Lietuvoje veikė 410 vaistinių, 5 vaistų sandėliai, 4 kontrolinės analizės laboratorijos, 6 farmacijos pramonės įmonės. Farmacijos sistemai vadovavo Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Vyriausioji farmacijos valdyba. 1975 Kauno medicinos institute įkurtas Lietuvos farmacijos muziejus (nuo 1987 Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus).
Farmacija po nepriklausomybės atkūrimo
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 farmacinė veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymais (1991, 2006). Nuo 1991 Kauno kolegijoje (iki 2001 Kauno aukštesnioji medicinos mokykla) rengiami farmakotechnikai, nuo 1998 Kauno medicinos universitete – farmacijos magistrai vaistininkai. Farmacijos sistemai vadovauja Farmacijos departamentas ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (abu prie Sveikatos apsaugos ministerijos). 2019 veikė 1332 vaistinių ir jų filialų, 14 farmacijos pramonės įmonių, vaistus tiekė 78 didmenininkai.
Leidžiami žurnalai Lietuvos farmacijos žinios (nuo 1991) ir Farmacija ir laikas (nuo 1999). Veikia Lietuvos farmacijos sąjunga (nuo 1990), Lietuvos vaistininkų sąjunga (nuo 2001) ir kitos profesinės organizacijos.
973
1963