Lietuvos geležinkelių transportas

Lietuvõs geležnkelių transpòrtas

Atsiradimas ir plėtra iki 1918

Panerių geležinkelio tunelis (1862)

Pirmieji geležinkeliai Lietuvoje buvo nutiesti 19 a. 6 dešimtmečio pabaigoje–7 dešimtmečio pradžioje. Tiesiant pirmąjį geležinkelį Sankt Peterburgas–Varšuva (pro Dūkštą, Ignaliną, Vilnių, Lentvarį, Varėną, atšaka pro Kauną į Kybartus) iškasti pirmieji Rusijos imperijoje geležinkelio tuneliai (Panerių – 430 m ir Kauno – 1820 m ilgio). Pirmasis traukinys vadinamuoju inauguraciniu reisu Daugpilis–Vilnius važiavo 1860 09 17 (pagal senąjį kalendorių – 09 04). Eismas iki Kauno šiuo geležinkeliu pradėtas 1861, kitoje dalyje – 1862.

1862 pradėtas traukinių eismas maršrutais Sankt Peterburgas–Vilnius ir Vilnius–Virbalis. 1863 iš visų Lietuvos geležinkelio stočių buvo išsiųsta 72 100 t ir gauta 79 400 t krovinių. 1871–1874 per Mažeikius, Radviliškį, Kaišiadoris, Naująją Vilnią nutiesta Liepojos–Romnų geležinkelio linija (ja iš Ukrainos į Liepojos uostą pradėta vežti grūdus), 1873 – Mažeikių–Jelgavos ir Radviliškio–Panevėžio–Daugpilio, 1884 – Vilniaus–Lydos linija. Vokietijos valdomame Klaipėdos krašte nutiesti geležinkelio ruožai nebuvo sujungti su Lietuvos geležinkeliu.

19 a. pabaigoje pradėtas tiesti siaurasis geležinkelis. Jam tiesti reikėjo paprastesnių techninių sąlygų ir mažesnių išlaidų. Siaurasis geležinkelis buvo statomas kaip privažiuojamasis kelias prie plataus magistralinio geležinkelio, kad būtų galima prie jo privežti ir išvežti prekes ir keleivius iš atokesnių rajonų. Pirmasis siaurasis geležinkelis (750 mm pločio) nutiestas 1895 ruožu Pastovys–Švenčionys–Švenčionėliai ir buvo skirtas miško medžiagai, t. p. keleiviams vežti iki Švenčionėlių stoties, esančios prie Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio. Netrukus linija Pastovys–Švenčionys buvo pratęsta per Uteną ir Anykščius iki Panevėžio (jos ilgis – 215 km), čia susijungė su Daugpilio–Radviliškio plačiuoju geležinkeliu.

Joniškio geležinkelio stotis

1899–1900 pradėtas naudoti 145 km Švenčionėlių–Panevėžio siaurojo geležinkelio ruožas (anksčiau nutiesto 125 km ilgio Švenčionėlių–Pastovių ruožo tąsa), skirtas kertamam miškui ir keleiviams vežti. Ilgokas geležinkelis (apie 270 km) sujungė Baltarusijos Pastovių miestelį su Liepojos–Romnų geležinkelio Kalkūnų ruožo Panevėžio stotimi. Pastovių–Panevėžio siaurojo geležinkelio garvežių techninei priežiūrai ir remontui Pastovių, Švenčionėlių ir Panevėžio stotyse buvo įrengti depai. Panevėžyje tokia įmonė įkurta netoli plačiojo geležinkelio stoties. Iš viso 1857–1914 nutiesta apie 60 % dabartinio Lietuvos geležinkelių tinklo.

Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) geležinkelių transportas

Per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietija kariniams reikalams skubiai nutiesė apie 30 % Lietuvos dabartinių plačiųjų geležinkelių, kuriais buvo vežama didžioji dalis kariuomenei skirtų maisto produktų ir amunicijos; visi jie turėjo nemažai techninių trūkumų. Dar apie 10 % dabartinių Lietuvos geležinkelių nutiesta nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1940, atsižvelgiant į krašto poreikius. 1919 Lietuvos vyriausybė perėmė iš Vokietijos geležinkelių tinklą (daug ruožų buvo sugadinti, stočių inventorius išgrobstytas), išsinuomojo garvežių, keleivinių, bagažo, prekinių ir atvirųjų vagonų. Tais pačiais metais pradėtas traukinių eismas siauruoju geležinkeliu Kaune tarp Senamiesčio ir Panemunės, plačiuoju – iš Kaišiadorių į Radviliškį. 1919 Lietuvos geležinkelių ilgis buvo 943 km, riedmenų ūkį sudarė išsinuomoti iš Vokietijos 6 garvežiai, 15 keleivinių, 57 prekiniai vagonai (dauguma jų pasenę). 3–4 dešimtmečiais nupirkta naujų modernesnių vagonų, garvežių, dyzelinių automotrisių. Sutrumpėjo kelionių geležinkeliais laikas.

Marijampolės geležinkelio stoties rūmai (1924, architektas Edmundas Alfonsas Frykas)

Kazlų Rūdos–Marijampolės–Šeštokų geležinkeliu (nutiestas 1923) prie bendro geležinkelių tinklo buvo prijungtas izoliuotas Alytaus–Šeštokų ruožas, o ruožas Kužiai (ties Šiauliais)–Telšiai–Kretinga (1932) sujungė Klaipėdos kraštą su kita Lietuvos teritorija. Keleivių pervežimas plačiaisiais geležinkeliais kasmet didėjo: 1919 buvo pervežta 220 309, 1920 – 990 500, 1921 – 1 684 700, 1922 – 2 108 700 keleivių (iš jų 76 400 tarptautiniais maršrutais). 1923 atgavus Klaipėdos kraštą ir Klaipėdos uostui tapus Lietuvos geležinkelių sistemos dalimi, 1925 iš viso Lietuvoje keleivių pervežta 3 676 500 (tarptautiniais maršrutais – 307 800).

Nuo 1926, pradėjus kursuoti autobusams, vėliau ir dėl ekonominės krizės geležinkeliais keleivių buvo pervežama mažiau (pvz., 1930 pervežta 2 716 600, 1933 – 1 957 700). Sumažėjus krizės padariniams ir sumažinus vežimo tarifus, keleivių skaičius padidėjo (1937 pasiekė 3 379 700, iš jų 213 600 tarptautiniais maršrutais). Siauraisiais geležinkeliais 1920 buvo pervežta 157 300, 1921 – 705 700, 1922 – 1 178 600, 1924 – 1 900 400 keleivių, 1925, Kaune pradėjus kursuoti autobusams, keleivių sumažėjo iki 1 723 400, 1930 (padidinus traukinių skaičių Kauno ruože) padaugėjo iki 2 517 100, 1935 uždarius Kauno ruožą pervežta 1 370 600, 1936 – 249 200, 1937 – 292 600 keleivių.

Plačiaisiais geležinkeliais vežamų krovinių iki 1931 daugėjo (1919 – 90 900 t, 1921 – 778 700 t, 1925 – 1 074 600 t, 1931 – 1 978 600 t), 1932 dėl ekonominės krizės sumažėjo iki 1 437 500 t, vėliau vėl daugėjo (1937 – 2 075 300 tonų). Siauraisiais geležinkeliais 1920 krovinių buvo pervežta 224 500 t (didžiąją dalį sudarė kroviniai karinėms reikmėms), 1921 – 169 600 t, 1925 – 124 900 t, 1929 – 188 100 t, 1931 – 185 400 t, 1932 – 161 800 t, 1936 – 250 200 t, 1937 – 276 900 tonų.

1939 eksploatacinis geležinkelių ilgis (be Klaipėdos krašto) sudarė 1884 km (plačiųjų – 1409 km, siaurųjų – 475 km), Lietuva turėjo 172 garvežius, 219 keleivinių, 53 bagažo ir pašto, 3760 prekinių vagonų, 13 automotrisių (visi skirti plačiajam geležinkeliui), plačiųjų geležinkelių krovinių apyvarta buvo 274 mln. tonkilometrių, keleivių – 238 mln. keleivių kilometrų (siaurųjų – atitinkamai 18,5 mln. ir 18 mln.).

Geležinkeliai okupacijų metais (1940–1990)

Jūrės geležinkelio stotis

1940 Lietuvos geležinkeliai buvo įtraukti į SSRS geležinkelių tinklą. Nacių okupacijos metais buvo labai apribotos kelionės traukiniais (vokiečių administracijos leidimus turintys asmenys galėjo važiuoti tik į darbą arba vykdydami tarnybinę užduotį). 1944–1945 buvo atstatytos per karą suniokotos svarbiausios geležinkelių linijos, vėliau pastatyti nauji stočių pastatai Kaune, Kaišiadoryse, Kretingoje ir kitur, rekonstruota Vilniaus stotis, intensyvaus eismo vietose įrengti antrieji bėgių keliai.

SSRS okupacijos metais Lietuvos geležinkelių tinklas nebuvo plečiamas (net panaikinta apie 400 km siaurojo geležinkelio), geležinkelių bėgiai keisti į SSRS bėgių plotį (iš 1435 mm į 1524 mm). Lietuvos geležinkelių transporto krovinių ir keleivių apyvarta didėjo, geležinkelių eksploatacinis ilgis mažai keitėsi.

20 a. 7 dešimtmetyje išardytos mažai naudojamos Joniškėlio–Žeimelio, Jonavos–Ukmergės ir kai kurios kitos siaurojo geležinkelio linijos, 8 dešimtmetyje Utenos–Švenčionėlių siaurojo geležinkelio ruožas pertvarkytas į platųjį, elektrifikuotos Vilniaus–Kauno, Lentvario–Trakų, Vilniaus–Naujosios Vilnios linijos, visi garvežiai pakeisti dyzeliniais lokomotyvais.

Esamam plačiųjų geležinkelių tinklui (daugiausia Baltijos jūros link) teko labai dideli krovinių srautai. Jie dar padidėjo 1986 pradėjus veikti tarptautinei jūrų perkėlai Klaipėda–Mukranas, kuria tarp LSSR ir Vokietijos Demokratinės Respublikos buvo keliami geležinkelio vagonai. Dėl prastos geležinkelių kokybės, blogos rekonstrukcijos ir kitų priežasčių įvyko didelių avarijų (didžiausios – 1975 ties Žasliais, 1989 Pagėgių–Klaipėdos ruože).

Lietuvos geležinkeliai po 1990 metų

Lietuvos geležinkelių tinklas (21 a. pradžia)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę geležinkeliai tapo Lietuvos valstybės nuosavybe. Jiems eksploatuoti ir prižiūrėti 1991 įsteigta valstybinė įmonė Lietuvos geležinkeliai. 1992 nutiestas europinio standarto (1435 mm pločio vėžės) geležinkelio ruožas nuo Šeštokų iki Lietuvos ir Lenkijos sienos sujungė Lietuvos geležinkelį su Lenkijos. Dėl sumažėjusios gamybos, pasikeitusios prekių ir paslaugų rinkos, pablogėjusių įmonių ryšių gerokai sumažėjo geležinkeliais vežamų krovinių (1990–1999 – 2,6 karto), kasmet vis mažiau buvo pervežama keleivių.

1

2

3

Rusijai panaikinus krovinių tarifų nuolaidas 1999–2000 sumažėjo į Klaipėdos jūrų uostą vežamų krovinių. 1990 geležinkeliais buvo pervežta 17,4 %, 1992 – 21,3 %, 1997 – 26,0 %, 2002 – 31,5 %, 2010 – 41,7 %, 2015 – 37,8 %, 2018 – 34,4 % visų Lietuvos transporto pervežtų krovinių. Daugiau kaip 20 % sudaro tranzitiniai kroviniai. 1992 geležinkeliais pervežta 0,9 %, 1995 – 2,2 %, 2002 – 2,0 %, 2010 ir 2015 – 1,1 %, 2018 – 1,4 % visų keleivių.

4

5

Siekiant išsaugoti ilgiausią Europoje siaurąjį geležinkelį Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai (750 mm pločio vėžė, 67 km ilgis) 2001 įsteigta viešoji įstaiga Aukštaitijos siaurasis geležinkelis.

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis Anykščiuose

2018 eksploatuojamų geležinkelių ilgis siekė 1910,7 km, iš jų 1520 mm pločio vėžės – 1787,7 km, 1435 mm pločio vėžės – 123 km, dvikelių geležinkelių ilgis – 451,5 km, iš jų 152,4 km elektrifikuoti. Plačiųjų geležinkelių tinklas Lietuvoje gana tankus – 29 km tenka 1000 km² teritorijos. Lietuvos geležinkelio linijose yra 104 stotys, 545 pervažos, 410 viadukų ir tiltų. 2023 pradžioje eksploatuojamų geležinkelių ilgis siekė 1919,2 km.

Lietuvos geležinkelių tinklas ne visai atitinka ūkio poreikius, juos tiesiant buvo orientuojamasi į to meto Rusijos ir Vokietijos politinius strateginius tikslus. Mažas linijų Klaipėdos link pajėgumas (linijos vienkelės), menkas manevringumas, skirtingas geležinkelių linijų plotis neleidžia geležinkelių tinklo eksploatuoti kaip vientisos sistemos.

2019 valstybinė įmonė Lietuvos geležinkeliai pervežė 55,2 mln. t krovinių (tarptautiniai vežimai – 39,5 mln. t, vidaus – daugiau kaip 15,6 mln. t), daugiausia naftos ir naftos produktų, cheminių ir mineralinių trąšų, metalų rūdų, t. p. 5,5 mln. keleivių (4,6 mln. vidaus ir 0,9 mln. tarptautiniais maršrutais), joje dirbo daugiau kaip 4400 darbuotojų.

2022 Lietuvos geležinkeliais pervežta 30,977 mln. t krovinių (vidaus vežimas sudarė 13 884 mln. t, įvežta į šalį 5,351 mln. t, išvežta iš šalies 3,649 mln. t, tranzitas sudarė 8,093 mln. t).

139

2271

-geležinkelių transportas; -geležinkeliai Lietuvoje