Lietuvõs generãlinė srits, Lietuvõs generãlinė apýgarda, Lietuvõs srits, nacių Vokietijos okupuotos Lietuvos administracinis teritorinis vienetas, veikęs 1941–44. Ostlando dalis.
Sudaryta 1941 07 17. Apėmė Lietuvą, išskyrus 1939 03 Vokietijos okupuotą Klaipėdos kraštą ir 1941 07 prie Baltarusijos generalinės srities prijungtus Druskininkus su gretimais kaimais ir Marcinkonių valsčiumi. Prie Švenčionių apskr. buvo prijungtas Vidžių vlsč., 1941 pabaigoje prie Baltarusijos generalinės srities priskirti Šalčininkų ir Dieveniškių valsčiai 1942 01 vėl buvo perduoti Lietuvos generalinei sričiai. 1942 04 prie srities buvo prijungtos Baltarusijos generalinės srities Ašmenos apskritis ir iš naujo sudaryta Svyrių apskritis, prie iš naujo sudarytos Eišiškių apskr. – Benekainių vlsč. ir keli Trakų bei Vilniaus apskričių valsčiai, 1943 08 – iš Lydos srities teritorijos dalies sudarytas Kaniavos valsčius.
Lietuvos generalinę sritį valdė vokiečių generalinis komisaras (juo buvo T. A. von Rentelnas). Ji buvo suskirstyta į Vilniaus miesto, Vilniaus kr., Kauno miesto, Kauno kr., Šiaulių ir Panevėžio (1941 11 sudaryta iš Šiaulių apygardos) apygardas; jas valdė vokiečių civilinė okupacinė administracija – apygardų komisarų įstaigos (apygardos komisaras). 1942 05 surašymo duomenimis (jie – apytikriai), srityje gyveno apie 2,844 mln. žmonių, iš jų apie 46 000 žydų. 1943 09 Lietuvos generalinę sritį (plotas – 67 056 km2) sudarė 25 apskritys su 290 valsčių ir Vilniaus bei Kauno miestų administraciniais vienetais (lent.). Srities administracija vadovavo Lietuvos gyventojų ekonominiam išnaudojimui, vokietinimui, vokiečių kolonistų apgyvendinimui šalyje, jos išteklių naudojimui Vokietijos karo reikmėms, Holokaustui, neretai sankcionavo baudžiamąsias priemones (prievartos darbai, kalinimas, žudymas; Lietuva Vokietijos okupacijos metais (1941–1944)). 1944 07 Vokietijos kariuomenei pradėjus trauktis iš Lietuvos teritorijos, Lietuvos generalinės srities veikla nutrūko.
1
2066