Lietuvos geoterminė energija

Lietuvõs geoteminė enegija yra viena naujausių Lietuvoje energijos rūšių. Geoterminės energijos išteklių rasta kambro bei apatinio ir vidurinio devono hidroterminiuose horizontuose. Kambro hidroterminis horizontas Lietuvos vakaruose (Šilutės, Klaipėdos, Kretingos, Tauragės ir kitų rajonų savivaldybių teritorijose) slūgso 1,5–2 km gylyje, vandens temperatūra siekia 60–80 °C, o ties Žemaičių Naumiesčiu – daugiau kaip 90 °C (geoterminės anomalijos, Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija). Einant į rytus, ties Šiauliais–Kaunu, vanduo atvėsta iki 30–40 °C. Vanduo stipriai mineralizuotas (iki 150–200 g/l). Arčiau žemės paviršiaus (700–800 m gylyje), t. p. Lietuvos vakaruose, slūgso vidurinio ir apatinio devono hidroterminis horizontas. Šio horizonto vandens temperatūra 20–30 °C ir tik retais atvejais – Varnių, Rietavo apylinkėse – daugiau kaip 30 °C, vanduo mažiau mineralizuotas (20–30 g/l).

Istorija

Geoterminės energijos potencialo Vakarų Lietuvoje įvertinimo mokslinius tiriamuosius darbus pradėjo Geologijos instituto mokslininkai.

1989 Vydmantuose išgręžti pirmieji Lietuvoje geoterminiai gręžiniai (gylis daugiau nei 2 km; išbandyti 1993–94, išmatuota geoterminio vandens temperatūra nuo 12,9 iki 74 °C). 1991 įkurta Lietuvos geotermijos asociacija; nuo 1993 yra Tarptautinės geotermijos asociacijos (International Geothermal Association, IGA; įkurta 1988) narė. 1992 atliktas Lietuvos bendrų geoterminių išteklių įvertinimas. 1992–94 buvo vykdomas tarptautinis Baltijos geoterminis projektas (dalyvavo Lietuva, Latvija, Danija); Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje parinkta perspektyvinė geoterminės jėgainės statybos vieta. 1996 įkurta bendrovė Geoterma Klaipėdos parodomajai geoterminei jėgainei statyti ir šiluminei energijai tiekti. 1997 jėgainė pradėta statyti (buvo pirmoji Baltijos regione). 2004–17 ji tiekė šilumą Klaipėdos miesto šilumos tinklams; buvo naudojamas 38° C devono sistemos vanduo iš 1300 m gylio. 2017 bendrovės Geoterma veikla sustabdyta, 2022 likviduota dėl bankroto.

Klaipėdos geoterminės jėgainės kompleksas (2019)

Nuo 21 a. pradžios populiarėja geoterminės energijos naudojimas pastatams šildyti; dažniausiai instaliuojami nuo 5 iki 17 kW galingumo šilumos siurbliai. Geoterminis mineralinis vanduo naudojamas balneologijoje.

Tyrinėjimai

Gelmių temperatūrą netoli Vydmantų esančio Kretingos ploto gręžiniuose matavo ir apibendrino Vytautas Puronas (2002). Vakarų Lietuvos geoterminę anomaliją tyrė S. Šliaupa, P. Suveizdis (2005). Apie Lietuvos geoterminę energiją išleista veikalų: K. Kepežinsko, Vitos Rastenienės, P. Suveizdžio Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija (1996), A. Bičkaus, Vitos Rastenienės, P. Suveizdžio Geoterminės energijos išteklių naudojimas šalyje (2004).

2477

2271

L: Lietuvos žemės gelmių raida ir ištekliai Vilnius 2004; Lietuvos Respublikos valstybinis naudingųjų iškasenų M 1:200 000 žemėlapis su aiškinamuoju raštu.