Lietuvõs grãfika
Grafika iki 18 amžiaus
M. Flensburgiečio Vilniaus vaito Stanislovo Sabino portretas (vario raižinys, 1590, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
Lietuvoje grafikos užuomazgų yra archeologinių radinių piešiniuose, ornamentuose. Spausdintinė grafika atsirado 16 a. kartu su knygų spausdinimu. Medžio raižiniais buvo iliustruota P. Skorinos Mažoji kelionių knygelė (apie 1522), Apaštalas (1525), M. Mažvydo Katekizmas (1547), J. Bretkūno Postilė (1591). 16 a. antroje pusėje paplito lakštinė grafika (Žygimanto Augusto portretai, M. Flensburgiečio Vilniaus vaito Stanislovo Sabino portretas 1590), 16 a. pabaigoje –17 a. pradžioje pradėtas plėtoti peizažo žanras (T. Makowskio Trakų, Kauno panoramos). 17 a. vyravo knygų grafika; iliustracijas raižė A. ir L. Tarasevičiai, L. Kščonovičius (apie 1650–1704), C. Götke, T. Makowskis, T. Schnopsas (dirbo 1666–71) ir kiti. Jų raižiniai baroko stilistikos (įsigalėjo 17 a. 4 dešimtmetyje), būdinga realizmas, sudėtingos barokinės kompozicijos.
Vario raižinio technika kurti portretai; nemažai Lietuvos didikų portretų sukūrė užsienio šalių raižytojai: D. Custosas (1560–1612; pagal G. B. Fontanos piešinius) išraižė kunigaikščių Radvilų portretus (išspausdinti 1601 Innsbrucke išleistoje knygoje Augustissimorum imperatorum…), L. Kilianas sukūrė keturis Vilniaus vyskupo Eustachijaus Tiškevičiaus portretus. 18 a. paplito lakštinės grafikos portretai; žymiausias to meto portretų raižytojas – H. Leibovičius (išraižė didelio formato Radvilų giminės portretų). Vilniuje religines kompozicijas ir portretus kūrė P. V. Balcevičius, I. Karęga, J. Perlis. 18 a. pabaigoje grafikos kūrinių meninis lygis sumenko.
19 amžiaus grafika
19 a. grafika tapo profesionalia (ir savarankiška) dailės šaka. 1805 Vilniaus universitete įkurta Grafikos katedra (dėstė I. Veisas, J. Saundersas, F. L. Lehmannas, vėliau – šios katedros mokiniai M. Podolinskis, G. Kislingas). Studentai lavinti istorinio žanro, portreto, peizažo, kaligrafijos srityse. Daugiausia vario raižymo technika kurti klasicistiniai portretai, knygų grafika. Litografijos raidai įtakos turėjo Vilniuje veikusios Vilniaus universiteto (įsteigta 1821), vėliau M. Pšibilskio (veikė 1829–57), J. Ozemblovskio (1833–63), A. Kliukausko (1834–63), I. Perlio (1863–76) privačios litografijos spaustuvės. Romantinės stilistikos litografijų ir knygų iliustracijų sukūrė V. Slaveckis, J. H. Głowackis, K. Bachmatavičius, K. Račinskis, K. Ripinskis, J. Ozemblovskis, M. Pšibilskis, H. Žukauskas ir kiti.
J. Perlio Jėzaus Nazariečio statula Antakalnyje (vario raižinys, 1800, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
1846–75 Vilniuje ir Paryžiuje spausdintas J. K. Vilčinskio Vilniaus albumas (daugiau kaip 350 lakštų); jame savo kūrinius reprodukavo A. V. Žametas, K. Ripinskis, M. E. Andriolis ir kiti. 4–5 dešimtmečio knygų grafikoje paplito medžio raižinys (V. Smakausko iliustracijos J. I. Kraszewskio knygai Vitolio rauda 1846) ir plieno raižinys. 19 a. antroje pusėje (po 1863 sukilimo) Lietuvoje ir užsienyje kūrė M. E. Andriolis, A. Römeris, A. Zaleskis.
20 amžiaus Lietuvos grafika
20 a. pradžioje grafikoje vyravo knygų ir žurnalų iliustracijos. Grafikos kūrinių sukūrė, knygų apipavidalino M. K. Čiurlionis, A. Žmuidzinavičius, P. Rimša ir kiti. Kūriniuose žymu simbolizmo ir moderno įtaka, taikyta tautodailės ornamentika.
V. Petravičiaus iliustracija (antraštinis lapas) liaudies pasakai Marti iš jaujos (medžio raižinys, 1938)
20 a. grafikos raidai įtakos turėjo 1926 Kauno meno mokykloje įsteigta Grafikos studija (1941 perkelta į Vilniaus dailės akademiją). Išsiplėtė kūrinių tematika, praturtėjo grafikos technika (ypač medžio raižinių ir linoraižinių). Grafikos studijos mokiniai V. Petravičius, V. K. Jonynas, P. Augius (Augustinavičius), V. Ratas‑Rataiskis plėtojo tautodailės meno tradicijas ir modernizmo kryptis. 4 dešimtmetyje knygų iliustracijų sukūrė V. K. Jonynas, V. Petravičius, P. Augius (Augustinavičius), M. Bulaka, D. Tarabildienė, J. Kuzminskis, A. Kučas. 3–4 dešimtmetyje sukurta plakatų (P. Kalpokas, A. Galdikas, V. K. Jonynas), ekslibrisų (P. Galaunė), karikatūrų (S. Žukas, A. Varnas, T. Kulakauskas). Avangardistinių, abstrakčių estampų sukūrė po II pasaulinio karo iš Lietuvos pasitraukę dailininkai T. Valius, R. Viesulas, H. Šalkauskas, E. Kubbos.
5–6 dešimtmetyje vyravo knygų grafika, daugiausia iliustruoti lietuvių literatūros klasikų kūriniai, tautosaka; būdinga realistinis piešinys, dekoratyvi forma (J. Kuzminskis, M. Bulaka, A. Kučas, V. Jurkūnas, P. Rauduvė, D. Tarabildienė, V. Galdikas, A. Makūnaitė, A. E. Steponavičius, B. Žilytė).
7 dešimtmečio grafikai būdinga stilių įvairovė, formos ekspresija, lakoniškas piešinys, vaizdų metaforos, abstrakti raiška. Lakštinėje grafikoje ryšku gyvenimo realijos, istoriniai įvykiai, darbo ir poilsio tematika (T. Kulakauskas, D. Tarabildienė, A. Makūnaitė, S. Krasauskas, A. Skirutytė, P. Repšys). Plėtotas kaimo ir miesto peizažas (P. Rauduvė, R. V. Gibavičius, A. Pakeliūnas), portretas (L. J. Paškauskaitė). Sukurta dekoratyvių estampų tautosakos motyvais (J. Kuzminskis, A. Surgailienė), įtaigių, lakoniškų plakatų (V. Kaušinis, J. Galkus). Nuo 6 dešimtmečio kurtas ekslibrisas (A. Kmieliauskas, V. Kisarauskas). 8–10 dešimtmečio grafika įvairios stilistikos. 8–9 dešimtmečio lakštinėje grafikoje vyravo linoraižinys ir medžio raižinys – daugiausia spalvotas arba paspalvintas (J. Kuzminskis, A. Kučas, V. Jurkūnas vyresnysis, D. Tarabildienė, A. Makūnaitė, A. Surgailienė, A. Skirutytė).
S. Krasausko Moteris (iliustracija E. Mieželaičio eilėraščių ciklui Žmogus, medžio raižinys, 1961; © LATGA, 2020)
Kurti estampai ir jų ciklai lietuvių dainų bei pasakų motyvais. Kompozicijoje, štrichų ritmikoje ryšku tautodailės (grafikos, audinių, medžio dirbinių, margučių) įtaka. Būdinga dekoratyvus plokštuminis, sąlygiškas vaizdas, apibendrintos formos. Tautodailės bruožų yra S. Valiuvienės, A. Švažo kūriniuose. Klasikinę raižinio tradiciją (nuo 7 dešimtmečio pradžios) tęsė L. J. Paškauskaitė, S. Krasauskas, P. Repšys, L. Lagauskas (jie nestilizavo tautodailės formų). A. E. Steponavičius, B. Žilytė, V. Valius, R. V. Gibavičius (nuo 7 dešimtmečio vidurio) derino tautodailės ir modernaus meno bruožus. 8 dešimtmetyje išryškėjo simboliškumo apraiškos. Kai kurių grafikų (V. Daniliauskaitės, iš dalies E. Kairiūkštytės) kūryboje tautodailės įtaka vien išorinė (pabrėžtas ritmas, dekoratyvus plokštuminis vaizdas). Kiti grafikai (G. Didelytė, I. T. Daukšaitė‑Guobienė, N. Šaltenytė, J. Stauskaitė, R. Vėliuvienė, S. Eidrigevičius, D. Gražienė, D. Jonkaitytė, B. Stančikaitė) atsisakė tautodailės tematikos ir jos raiškos formų. Jų kūriniai išsiskyrė subtilia tonų gradacija, kuri būdinga oforto, akvatintos, litografijos technikoms. Estampuose vaizduota peizažų fragmentai, įvairios detalės, ryšku gamtos sudvasinimas, įasmeninimas, autobiografiškumas. Būdinga lyrizmas (sureikšminamas asmeninis išgyvenimas, spontaniškų jausmų, nuotaikų prasiveržimas). 8–9 dešimtmetyje I. T. Daukšaitė‑Guobienė, D. G. Mažeikytė, J. D. Plikionytė, N. Šaltenytė, J. Stauskaitė, R. Vėliuvienė, D. Gražienė, B. Stančikaitė ir kiti suformavo metaforišką grafikos sampratą. Groteskas ryškus E. Juchnevičiaus, M. P. Vilučio, V. Jurkūno jaunesniojo, grotesko elementų yra L. Lagausko, P. Repšio, E. Saladžiaus, R. Kepežinsko kūriniuose. Kartu su lyrizmu ir grotesku 8 dešimtmečio pabaigoje įsitvirtino daiktiškumo tendencija (išryškinama tiksli daikto forma). A. Švėgždos kontempliatyvus (metafizinis) fotorealizmas turėjo įtakos 9–10 dešimtmečio A. Puipos, R. Bartkaus, R. Valantino (g. 1961), iš dalies G. Jonaičio (g. 1963) kūrybai.
20 amžiaus pabaigos – 21 amžiaus pradžios grafika
10 dešimtmečio grafikoje įsitvirtino postmodernizmo tendencijos (jų bruožų – praeities meno citatų, žaismingumo, ironijos, autoironijos, prasmių daugiasluoksniškumo – yra 8 dešimtmečio V. Kalinausko, P. Repšio kūriniuose). Greta tradicinių, populiarių technikų (ofortas, akvatinta, sausoji adata, medžio raižinys, linoraižinys) pradėtos taikyti mišrios ir autorinės technikos su koliažo elementais. D. Dauknytė, A. Rakauskaitė (g. 1974), I. Dargužytė (g. 1974), J. Čepas (g. 1976) eksperimentuoja su atspaudo formatu. Kartais erdvėje eksponuojami didelio formato grafikos kūriniai įgauna instaliacijos bruožų (A. Krasauskaitės, D. Radavičiūtės, S. Valiaus, kitų kūriniai). Fluxus, poparto įtaka žymi K. Grigaliūno, L. Šalčiūtės, konceptualiojo meno – R. Rimkūno (g. 1963), A. Gelūno kūriniuose. Naująją, vadinamąją moteriškąją, intymiosios grafikos kryptį plėtoja L. Dubauskienė (g. 1966), E. Kuckaitė, E. Vertelkaitė, B. Zokaitytė.
10 dešimtmečio pradžioje susiklostė unikalus knygų grafikos kūrinys – dailininko knyga – individuali tam tikros idėjos interpretacija, jungianti vaizdą ir tekstą. Pirmoji jų paroda surengta 1991, nuo 1997 pradėtos rengti tarptautinės dailininko knygos meno trienalės (kuratorius K. Vasiliūnas). Išryškinama knygos, kaip meno kūrinio, funkcija, taikomos įvairios medžiagos (medis, polietilenas, granitas, saldainių pakuotės). Dailininko knygų sukūrė E. Mikalauskis (g. 1959), K. Grigaliūnas, R. Vaigeltaitė (g. 1962), L. Šalčiūtė, K. Vasiliūnas, R. Janulevičiūtė (g. 1975) ir kiti. Objektų, metaforiškų kompozicijų iš rankų darbo popieriaus sukūrė E. K. Kriaučiūnaitė, J. D. Plikionytė, N. Šaltenytė, D. Radavičiūtė, I. Dargužytė ir kiti.
8–10 dešimtmečio knygų grafikos plėtotė susijusi su lakštinės grafikos raida, jai būdinga meninių interpretacijų gausa (tai lėmė iliustruojamų literatūros kūrinių įvairovė), kitų dailės šakų įtaka. Tautodailės tradicijas tęsė J. Kuzminskis (Lazdynų Pelėdos Šiaurės sostinė 1972, P. Cvirkos Ąžuolas 1974, V. Krėvės Raganius 1982), A. Kučas (P. Cvirkos Petras Kurmelis 1976), V. Jurkūnas vyresnysis (M. Valančiaus Palangos Juzė, A. Baranausko Anykščių šilelis, abi 1977), A. Makūnaitė (K. Donelaičio Mes vyžoti būrai 1975). Šias tradicijas savitai plėtojo A. E. Steponavičius (V. Krėvės Dainavos šalies senų žmonių padavimai 1973, P. Cvirkos Nemuno šalies pasakos 1987), A. Surgailienė ( S. Daukanto Žemaičių pasakos 1985), V. Valius (E. Mieželaičio Čia Lietuva, Lietuviškos pasakos, abi 1974, Maironio Pavasario balsai 1976, Just. Marcinkevičiaus Mažvydas 1977, Gintaro krašto poezija 1980), B. Žilytė (K. Kubilinsko Stovi pasakų namelis 1974 21985), S. Valiuvienė (V. Palčinskaitės Baltosios nykštukės 1970 21981), J. K. Juodikaitis (I. Simonaitytės Vilius Karalius 1967).
B. Zokaitytės Įrankio padavimas (minkštasis lakas, 2000; © LATGA, 2020)
S. Krasauskas, V. Kalinauskas, B. Leonavičius, A. Každailis, P. Repšys, A. Žvilius knygų grafikoje derino klasikinės ir modernistinės dailės bruožus. Juos plėtojo D. G. Mažeikytė, V. Jurkūnas jaunesnysis, S. Eidrigevičius, B. Stančikaitė, D. Steponavičiūtė, S. Chlebinskas, D. Radavičiūtė, B. Zokaitytė ir kiti. Savita tikrovės ir literatūros kūrinio interpretacija išsiskyrė A. E. Steponavičiaus, A. Surgailienės, V. Kalinausko, V. Valiaus, B. Leonavičiaus, R. Gibavičiaus knygų grafika. To laikotarpio vaikų knygų iliustracijose vyrauja įvairios stilistikos meniniai vaizdai: 7 dešimtmetyje – stilizuoti dekoratyvūs, ryškių spalvų, ornamentuoti atvaizdai, vėliau – realistiškesnis vaizdas (tiksliau perteikiamos daikto, gyvūno fizinės savybės).
Ši tendencija ypač išryškėjo 9–10 dešimtmetyje K. Kasparavičiaus, B. Leonavičiaus, iš dalies S. Eidrigevičiaus, E. Mikalauskio, A. Varnaitės (g. 1965), E. Jazgevičiaus knygų iliustracijose. Metaforiškais motyvais, jų įasmeninimu išsiskiria S. Valiuvienės, A. Skliutauskaitės, I. T. Daukšaitės-Guobienės vaikų knygų grafika. Dailininkės M. Ladigaitė‑Vildžiūnienė, E. K. Kriaučiūnaitė, D. Radavičiūtė kūrybos motyvų ieško vaikystės prisiminimuose. L. Gutauskas parašė ir iliustravo eilėraščių vaikams rinkinių.
Intensyviai plėtotas ekslibrisas (V. V. Jucys, A. Kmieliauskas, V. Kisarauskas, R. V. Gibavičius, G. Didelytė, J. D. Plikionytė, S. Eidrigevičius, N. Šaltenytė ir kiti dailininkai), karikatūra (J. Varnas, V. Jurkūnas jaunesnysis, I. Bereznickas, V. Ajauskas, R. Valeikis ir kiti), plakatas (V. Kaušinis, J. Galkus, A. Gurskas, J. Gudmonas, M. P. Vilutis, S. Eidrigevičius, R. Kepežinskas ir kiti); ryšku įvairios stilistinės manieros ir technikos.
21 a. prie anksčiau pradėjusių kurti grafikų prisijungė jau šiame amžiuje grafikos studijas baigę dailininkai, žymesni: Augustas Bidlauskas (g. 1981), Tadas Gindrėnas (g. 1979), Raminta Šumskytė-Sum (g. 1966), Rūta Spelskytė (g. 1985), Elena Grudzinskaitė, Joana Kairienė (abi g. 1987) ir kiti.
L: P. Galaunė Lietuvos grafika XVI–XIX a. / Iš lietuvių kultūros istorijos t. 3 Vilnius 1961; I. Korsakaitė Gyvybinga grafikos tradicija Vilnius 1970; Senoji Lietuvos grafika (XVI–XIX a.) Vilnius 1995; Lietuvos grafikos istorijos šimtmečiai Vilnius 1996; V. Gasiūnas XIX amžiaus Lietuvos grafika Vilnius 2007; Lietuvos grafika nuo 1960 metų: iš MO muziejaus kolekcijos / sud. E. Grigoravičienė Vilnius 2018.
153