Lietuvos graikų apeigų katalikai

Lietuvõs grakų apeig katalkai, Lietuvõs grakų apeig Katalkų Bažnýčia, untai, viena iš 9 tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Bažnyčia įeina į Katalikų Bažnyčios Vilniaus arkivyskupijos sudėtį; centras – Švč. Trejybės bažnyčia Vilniuje. Yra 5 bendruomenės, 2 vienuoliai kunigai, apie 700 narių (2021). Nuo 1999 graikų apeigų katalikams vadovauja kunigas P. Jachimecas OSBM. Religinės apeigos atliekamos ukrainiečių kalba. Graikų apeigų katalikų yra Vilniuje, Jonavoje, Kaune, Klaipėdoje, Visagine, Elektrėnuose, Panevėžyje ir kitur. Vilniuje veikia bazilijonų vienuolija.

Švč. Trejybės bažnyčios Vilniuje didysis altorius

Lietuvos graikų apeigų katalikų istorija

Graikų apeigų Katalikų Bažnyčia susikūrė 1596 Brastoje (dabar Brestas) ratifikavus uniją tarp Katalikų Bažnyčios ir stačiatikių Kijevo metropolijos (Brastos bažnytinė unija). Skiriami du Graikų apeigų Katalikų Bažnyčios raidos laikotarpiai: iki 18 a. pabaigos – Kijevo ir Visos Rusios metropolija, nuo 1807 – Galicijos metropolija. Kijevo ir Visos Rusios metropolija plėtėsi Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos ir kitose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos žemėse, išskyrus Lvovo ir Peremislio vyskupijas, kurių vyskupai nepripažino Brastos bažnytinės unijos. Rusijai, Austrijai ir Prūsijai pasidalijus Abiejų Tautų Respublikos žemes, Kijevo metropolija buvo padalyta į dvi dalis: viena atiteko Austrijai, kita – Rusijai. Žemėse, atitekusiose Rusijos imperijai, imperatorės Jekaterinos II įsakymu 1795 pradėta persekioti unitus, ypač bazilijonų vienuolijas. Ji panaikino provincijas, uždarė vienuolynus, iš kurių negaudavo pajamų, pradėjo reguliuoti vienuolių gyvenimą: be Rusijos valdžios leidimo nebuvo galima duoti vienuolinių įžadų, įšventinti kunigais ir kita. Imperatorei Jekaterinai II mirus, Pavelo I ir Aleksandro I laikais kai kurios graikų apeigų katalikų vyskupijos buvo atgaivintos.

bazilijonų vienuolyno Vilniuje vartai (pastatyti po 1761, architektas J. K. Glaubicas)

Carų paskirti metropolitais I. Lisovskis (1806–09), G. Kachovičius (1809–14), J. Bulgakas (1817–38) tapo Dvasinės kolegijos nariais, bet negavo popiežiaus apaštalinio palaiminimo. Graikų apeigų Katalikų Bažnyčia buvo sunaikinta caro Nikolajaus I valdymo metais (1825–55) talkinant metropolitui J. Semaškai. 1827 caro įsakymu bazilijonų vienuolynai buvo paversti stačiatikių vienuolynais. Paskutiniais Brastos bažnytinės unijos likvidavimo metais bazilijonų vienuolynai buvo naikinami ypač intensyviai. 1875 panaikinta Chełme esanti paskutinė graikų apeigų katalikų bažnyčia (atiduota stačiatikiams). Vienuolynus Rusijos valdžiai uždaryti pavyko, nes graikų apeigų katalikų kunigus į parapijas pradėjo skirti gubernatoriai, Rusijos valdžios reformoms nepritarę keturi graikų apeigų katalikų vyskupai nužudyti, o naujai išrinktieji (paskirtieji) vyskupai buvo lojalūs caro vykdomai politikai. Kiek ilgiau bazilijonai išsilaikė Galicijoje. 1939 Rytų Galiciją, arba Vakarų Ukrainą, užėmė SSRS ir prijungė prie Ukrainos SSR, čia bazilijonų veikla uždrausta per Antrąjį pasaulinį karą. 1946 Lvove soboras paskelbė Brastos bažnytinės unijos likvidavimą ir Graikų apeigų Katalikų Bažnyčios sujungimą su Rusų Stačiatikių Bažnyčia. 1949 regioniniame Bažnyčios suvažiavime Mukačeve paskelbta apie unijos su Roma nutraukimą ir perėjimą Maskvos patriarchato priklausomybėn. Lvovo soborą Katalikų Bažnyčia pripažino nekanoniniu ir Graikų apeigų Katalikų Bažnyčios panaikinimas paskelbtas neteisėtu, negaliojančiu (Vatikano II susirinkimo dekretas Orientalium Ecclesiarum 1958).

vyskupas (manoma, pavaizduotas G. Camblakas) aukoja Mišias pagal graikų apeigas (dailininko U. von Richentalio raižinys, išspausdinta Konstanco susirinkimo kronikoje 1483)

Lietuvoje nuo 1989 kunigas V. Prokopivas OSBM (1912–97) ir kunigas V. Aliulis MIC ragino Lietuvos ukrainiečių draugiją atkurti Švč. Trejybės parapiją Vilniuje. 1991 įregistruota Graikų apeigų Katalikų Bažnyčia Vilniuje. Ją aptarnavo kunigai A. Avramenko ir A. Lisovskis. V. Prokopivui siūlant naujai sukurta Rytų apeigų katalikų bendrija kreipėsi atviru laišku į Galicijos provincijos bazilijonus Lvove prašydama, kad būtų atsiųstas dvasininkas aptarnauti katalikus ukrainiečius, t. p. išreikšta viltis, kad dvasininkų ir graikų apeigų katalikų tikinčiųjų poreikiams valdžia sugrąžins Švč. Trejybės bažnyčią ir vienuolyną. Atsiliepdamas į prašymus tuometinis Galicijos provincijos protoigumenas kunigas V. Mendrunas OSBM išsiuntė į Vilnių du vienuolius bazilijonus: kunigą P. Jachimecą OSBM ir kunigą V. Pelešką OSBM dirbti sielovados darbą. 1991 06 25 jie atvyko į Vilnių ir apsigyveno pas seseris bernardines. Švč. Trejybės bažnyčia SSRS okupacijos metais buvo suniokota, nedidelės parapijos pastangomis suremontuota viena koplyčia ir zakristija.

1991 Švč. Trejybės bažnyčia Vilniuje oficialiai sugrąžinta graikų apeigų katalikams. 1992 Lietuvoje oficialiai įregistruota Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino atstovybė, kuri 2000 tapo Šv. Juozapato bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynu. 1999 06 08 Vilniaus graikų apeigų katalikų bendruomenė buvo perregistruota į Graikų apeigų Katalikų Bažnyčią. 1994 Lietuvos vyriausybė Romos Katalikų Bažnyčios Vilniuje kurijai sugrąžino dalį bazilijonų vienuolyno, 2002 bazilijonams sugrąžintas 1/4 viso buvusio vienuolyno komplekso.

Šv. Juozapato Kuncevičiaus bareljefas (skulptoriai Olesius Sydorukas, Borysas Krylovas, Švč. Trejybės bažnyčios pagrindinis fasadas, 2023, Vilnius)

2023 minint Šv. Juozapato kankinystės 400 m. Lietuvoje lankėsi Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas (g. 1970), Švč. Trejybės bažnyčioje vyko Dievišoji liturgija (joje dalyvavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. L. Grušas, apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius, kardinolas A. J. Bačkis, Kijevo vyskupas Stepanas. Ant bažnyčios fasado atidengtas Šv. Juozapato Kuncevičiaus bareljefas (skulptoriai Olesius Sydorukas, Borysas Krylovas).

1

L: M. Buika Ukrainos kankinių beatifikacija / Kristus ir pasaulis 2001 nr. 3; V. Medvitas Ukrainos Graikų katalikų Bažnyčia (statistinių duomenų apžvalga) / LKMA Metraštis Vilnius 1998 t. 12; Blaženni novomučeniki činu Svjatogo Vasilija Velikogo L′viv 2002; Ijeromonach Sevastijan Dmitruch: Žitja jak podvig dlja Christa monacha redemptorista miscebljustitelja i pravljačogo archijereja Kijevo-Galic′koji mitropoliji Volodimira Sternjuka L′viv 2007.

2521