Lietuvos gydytojų sąjunga

Lietuvos gydytojų sąjungos emblema

Lietuvõs gýdytojų sjunga, profesinė organizacija, vienijanti Lietuvos gydytojus. Gina jų ekonomines, socialines, profesines darbo teises ir interesus, analizuoja Lietuvos gydytojų veiklą, darbo kokybę, visuomenės sveikatos poreikius. Aukščiausia valdymo institucija – suvažiavimas (šaukiamas ne rečiau kaip kas ketveri metai). Sąjungos veiklą koordinuoja taryba ir jos išrinktas prezidentas. Lietuvos gydytojų sąjunga vienija apie 70 % praktikuojančių šalies gydytojų. Sąjunga dalyvauja Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos sudaromose komisijose, rengiančiose teisės aktus, svarstančiose Lietuvos sveikatos apsaugos problemas ir rengiančiose jos reformą. Sąjunga leidžia mokslo žurnalą Medicina (nuo 1924) ir laikraštį Gydytojų žinios (nuo 1991).

Istorija

Sąjunga įkurta 1924 Kaune. Ją sudarė keturios gydytojų draugijos: Kauno medicinos draugija, Kauno miesto gydytojų sąjunga, gydytojų korporacija Fraternitas Lithuanica ir Kėdainių apskrities gydytojų draugija, kurios vienijo daugiau kaip 200 gydytojų. 1936 buvo pavadinta Gydytojų draugijų sąjunga, veikė iki 1940. Nuo 1924 iki II pasaulinio karo sąjunga rūpinosi gydymo įstaigų finansavimu, sprendė gydymo įstaigų ir sąjungos santykių su ligonių kasomis klausimus. 1940–89 užsienyje veikė kaip Pasaulio lietuvių gydytojų sąjunga. 1989 sąjunga atkurta Vilniuje, priimti įstatai. Buvo sudaryta sąjungos valdyba iš kraštų atstovų: L. Labanauskas (Kaunas), L. Radavičius (Vilnius), V. Navickas (Šiauliai), D. Staugaitis (Panevėžys). Nuo 2001 sąjungos narius pradėjo drausti civilinės atsakomybės draudimu. 2004 priimtas sąjungos narių Etikos kodeksas.

Pirmininkai: J. Staugaitis (1924–33), P. Gudavičius‑Gudas (1933–1936), K. Oželis (1936–40), prezidentai: A. J. Marcinkevičius (1989–92), A. Baublys (1992–95), A. Mickis (1995–98), L. Labanauskas (nuo 1998).