Lietuvõs gyvéntojai sovetinės (1940–1941) ir Vokietjos (1941–1944) okupãcijų mẽtais
1940 06 15 SSRS kariuomenė pradėjo Lietuvos okupaciją (Lietuvos sovietinė okupacija ir aneksija (1940–1941)). Buvo nutrauktas ekonominis ir kūrybinis gyvenimas, įvedama sovietinė tvarka. Per trumpą laiką ūkis tapo komandiniu planiniu. 1941 numatyta į pramonę papildomai įtraukti 20 000 žmonių. Statistikos duomenimis, pramonės gamybinis personalas 1940–41 išaugo (1 lent.), bet šis augimas iš dalies buvo tariamas, nes į įvairius darbus priimta daugiau žmonių negu reikėjo. Labiausiai dirbančiųjų padaugėjo tose pramonės šakose, kurių produkcijos reikėjo SSRS ir jos kariuomenei: maisto, tekstilės pramonėje, mašinų gamyboje.
1
*su cenzine pramone (įmonėmis, turinčiomis 5 ir daugiau darbininkų)
Prasidėjo suėmimai ir trėmimai: 1940 prieš pat rinkimus į vadinamąjį Liaudies seimą suimta (įkalinta arba nužudyta) apie 400 ministrų, politinių partijų ir kitų visuomenės veikėjų, karininkų, o jų šeimos ištremtos į Šiaurės Sibirą, prie Arkties vandenyno. 1941 birželį iš Lietuvos buvo ištremta apie 40 000 žm., daugiausia inteligentų ir ūkininkų. Per pirmuosius okupacijos metus apie 12 000 (kitais duomenimis, 6606) Lietuvos gyventojų, vadinamųjų liaudies priešų (liaudies priešas), buvo uždaryta į kalėjimus.
SSRS ir nacių Vokietijos susitarimu (1939) iš Klaipėdos krašto pradėta iškeldinti Lietuvos piliečius, lietuvius, neturinčius Lietuvos pilietybės, t. p. rusų, baltarusių kilmės asmenis į SSRS okupuotą Lietuvą, o Lietuvos vokiečius – į Vokietiją. Daugelis lietuvių griežtai priešinosi iškėlimui iš Klaipėdos krašto. Iš persikeliančių ir prievarta iškeldinamų gyventojų buvo konfiskuojamas turtas. 1941 01–04 repatrijavo dalis Klaipėdos krašto vokiečių (apie 52 000 žm.). Iš Lietuvos į tikrąją savo tėvynę grįžo ne tik lenkų, bet ir kitų tautybių gyventojų.
1941 06 22 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, dalis kalinių buvo žiauriai nužudyta sovietinei kariuomenei traukiantis iš Lietuvos (Rainių žudynės, Červenės, Pravieniškių žudynės ir kitos masinės žudynės). Besitraukianti SSRS kariuomenė žiauriai žudė ir gydytojus, mokytojus, visuomenės veikėjus. 1941 nužudyta apie 1200 žmonių.
P. Zundės (1964) ir K. Pakšto (1968) skaičiavimu, 1940–41 iš Lietuvos deportuota apie 65 000 žm. (Lietuvos gyventojų trėmimai), su evakuacija, kuri ne visada buvo savanoriška – apie 95 000 asmenų. 1939–41 Lietuva neteko 161 000 žm. (2 lent.). Kitais duomenimis, deportuota 17 600 žmonių.
2
* be žuvusiųjų Antrajame pasauliniame kare
** kitais duomenimis, 672
*** kitais duomenimis, 1946–52 ištremta 111 308
Nacių Vokietijai 1941 okupavus Lietuvą (Lietuva Vokietijos okupacijos metais (1941–1944)), prasidėjo žydų teroras (Holokaustas). 1942–44 buvo sunaikinti beveik visi (apie 200 000) Lietuvos žydai (litvakai). Bendras išvežtų, nužudytų, mirusių nuo ligų ir epidemijų ar dingusių be žinios žydų skaičius dar didesnis. T. Lane’as (Didžioji Britanija, 2001) teigia, kad jų galėjo būti apie 264 600 su žydais, atbėgusiais ar atgabentais į Lietuvą iš Lenkijos, Baltarusijos ir kitų valstybių (vien tik 1939 Lietuvoje buvo užregistruota 18 000 pabėgėlių iš Lenkijos). Buvo sunaikinta ir dvasinė bei materialioji Lietuvos žydų kultūra. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje liko apie 25 000 žydų. 1941 į Vokietiją repatrijavo 52 600 žm., 1942–44 priverstiniams darbams buvo išvežta dar 30 000, daugiausia jaunų, sveikų, darbingų vyrų. Antrajam pasauliniam karui baigiantis ir SSRS kariuomenei artėjant prie Lietuvos, iš jos į Vakarus pasitraukė dar 230 000 žm. (iš jų 150 000 – iš Klaipėdos kr.). 1942 nacistinė Vokietija planavo iš Lietuvos deportuoti net 85 % Lietuvos gyventojų, kurie, nacių įsitikinimu, netiko būti germanizuoti, o į jų vietą atkelti vokiečius. 1943 07, vykdant šį planą, iš Vokietijos į Lietuvą buvo atkelta 4700 vokiečių šeimų (apie 20 000 asmenų). 1944 buvo planuojama atkelti dar 20 000 šeimų, bet blogėjanti Vokietijos padėtis karo frontuose sutrukdė šį planą įgyvendinti.
gatve vedama žydų kolona (Kaunas, 1941 vasara)
2764
pirmieji gyventojai Lietuvos teritorijoje
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai
Lietuvos gyventojai Rusijos imperijos valdymo metais (1795–1914)
Lietuvos gyventojai Pirmojo pasaulinio karo metais (1914–1918)
Lietuvos Respublikos gyventojai (1918–1940)
Lietuvos gyventojai sovietinės okupacijos metais (1944–1990)
Lietuvos Respublikos gyventojai po nepriklausomybės atkūrimo