Lietuvõs gyvéntojai sovetinės okupãcijos mẽtais (1944–1990)
SSRS kariuomenei užimant ir užėmus Mažąją Lietuvą, buvo nužudyta daug lietuvininkų (Mažosios Lietuvos lietuviai), likę gyvi namuose ir besitraukiantys įstrigę Meklenburge bei Pomeranijoje buvo tremiami į Sibiro lagerius. Išvengusiems trėmimo buvo uždrausta ką nors sėti ar auginti, todėl prasidėjo badas, plito ligos, žmonės mirė dešimtimis, o vėliau ir šimtais, siautėjo plėšikų gaujos, todėl kas pajėgė, pasitraukė į Lietuvą.
1944–45 sovietinei kariuomenei reokupavus Lietuvą, 1944–58 į atšiaurius SSRS rajonus prievarta buvo išvežta apie 260 000 Lietuvos gyventojų (kitais duomenimis, 1946–52 ištremta 111 308; Lietuvos gyventojų trėmimai). E. Harrisonas (1952) šį skaičių padidina iki 350 000, pridėdamas prie išvežtųjų politinius ir kitus kalinius, kurie slapta buvo išvežti iš Lietuvos kalėjimų; tai patvirtina ir didelis kalinių skaičius SSRS lageriuose. Yra žinoma, kad vien tik Kengyro lageryje (Kazachija) 1954 vykusiame kalinių sukilime žuvo apie 700 lietuvių (Kengyro sukilimas). 1944–53 per ginkluotą pasipriešinimą sovietų okupaciniam režimui žuvo 30 000 žm. (iš apie 100 000 dalyvavusiųjų). Lietuvių išeivijos tyrinėtojo A. Damušio duomenimis (1988), SSRS, antrą kartą okupavusi Lietuvą, į Sibirą ir kitur ištrėmė 480 000 gyventojų. Dalis jų dėl ligų, bado, šalčio ir kitų priežasčių mirė gyvuliniuose vagonuose pakeliui į tremties vietas arba tremtyje. SSRS okupacijos metais buvo bandoma sumažinti nepriklausomos Lietuvos gyventojų skaičių, kad nebūtų akivaizdžiai matomas gyventojų trėmimo mastas.
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimui turėjo įtakos ir dvišaliai SSRS susitarimai dėl repatriacijų, kurios dažnai būdavo labiau panašios į deportacijas negu į savanorišką žmonių grįžimą į savo tėvynę. Lenkų geografo A. Mariańskio duomenimis (1966), 1944–58 iš Lietuvos į Lenkiją išvyko apie 200 000 lenkais užsirašiusių repatriantų, 1955–59 apie 10 000 asmenų repatrijavo į Vokietiją, daugiausia į Vokietijos Demokratinę Respubliką (VDR). 1947 SSRS nusprendus deportuoti Rytų Prūsijos gyventojus į SSRS okupacinę zoną (vėliau VDR), iš buvusių 250 000 gyventojų (tarp jų buvo ir lietuvininkų) gyvų rasta apie 100 000; 1948–49 jie beveik visi buvo išvežti prievarta. Šis žmonių skaičius tiek VDR, tiek ir SSRS valdžiai pasirodė per mažas, todėl imta jų ieškoti Lietuvoje. Po kelių mėnesių paieškų rasta 4000 buvusių rytprūsiečių; iš jų į VDR buvo deportuota 3000 žmonių. Lietuvoje likę buvę rytprūsiečiai slėpė savo kilmę, tik Lietuvai 1990 atkūrus nepriklausomybę, pasivadino Vilko vaikais ir susibūrė į lietuvininkų draugiją Edelveisas.
1954–59 buvo organizuotas planinis Lietuvos gyventojų siuntimas į Kazachiją ir Pietų Sibirą įsisavinti plėšininių žemių; išvyko (buvo išsiųsta) apie 20 000 žmonių. 1959 Sovietų Sąjungoje (už Lietuvos ribų) gyveno apie 95 000–100 000 Lietuvos gyventojų.
Sovietų valdžia, siekdama palaužti Lietuvos pasipriešinimą okupaciniam režimui, sunaikinti dar likusią nepriklausomybės metais išugdytą inteligentiją, pakeisti ją atvykėliais, t. p. sparčiau integruoti Lietuvos ūkį ir kultūrą į bendrą SSRS sistemą, pokario metais kėlė gyventojus į Lietuvą ir iš dalies užmaskavo didelius deportacijos mastus. Iki 1959 sovietai į Lietuvą atkėlė apie 214 000 kitų tautybių gyventojų. Be to, Lietuvos gyventojai buvo organizuotai kilnojami iš vienos vietos į kitą šalies viduje: į ištuštėjusius Klaipėdos kr. namus buvo atkeliami žmonės iš kitų vietovių, daugiausia iš Dzūkijos, kur vyko stiprus ginkluotas pasipriešinimas okupaciniam režimui.
Po J. Stalino mirties (1953) pasaulio valstybių ir visuomenės nuomonės spaudžiama SSRS vyriausybė turėjo nutraukti trėmimus, sušvelninti kai kuriuos įstatymus; tai sudarė palankesnes sąlygas gyventojų judėjimui, natūraliems demografiniams procesams. Lietuvos gyventojų skaičius pradėjo po truputį augti (1 lentelė). Gyventojų daugėjo dėl didėjančio gimstamumo, ilgėjančios gyvenimo vidutinės trukmės ir emigracijos draudimo.
1
*gyventojų surašymo duomenys
Kaimo gyventojų tankis rajonuose 1959
Iš viso 1939–59 Lietuvos gyventojų nuostoliai sudarė apie 1 155 600 žm. (2 lent.). P. Zundė (1964) prie šių nuostolių siūlo pridėti dar ir 1939–59 gimimų deficitą (apie 93 000 asmenų), kuris susidarė dėl trėmimų ir deportacijų; demografiniai nuostoliai sudarytų 1,1–1,2 mln. žmonių. 1939–45 Lietuvos gyventojų sumažėjo nuo 3 037 100 iki 2 500 000 žm. (1 lent.).
2
*be žuvusiųjų Antrajame pasauliniame kare
**kitais duomenimis, 672
***kitais duomenimis, 1946–52 ištremta 111 308
Lietuva prieškarinį gyventojų skaičių viršijo tik 1970 (įskaitant didelį SSRS kariuomenės kontingentą, dislokuotą Lietuvoje), t. y. paskutinė Europoje.
Mažėjo kaimų gyventojų skaičius, ir 1970 Lietuvos kaimuose gyveno mažiau žmonių negu miestuose, o 1989 jie sudarė tik 32 %.
L: V. Stravinskienė Migracija: Rytų ir Pietryčių Lietuva 1944–1989 metais Vilnius 2020.
2764
2271
Lietuvos gyventojai sovietinės (1940–1941) ir Vokietijos (1941–1944) okupacijų metais
pirmieji gyventojai Lietuvos teritorijoje
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai
Lietuvos gyventojai Rusijos imperijos valdymo metais (1795–1914)
Lietuvos gyventojai Pirmojo pasaulinio karo metais (1914–1918)
Lietuvos Respublikos gyventojai (1918–1940)
Lietuvos Respublikos gyventojai po nepriklausomybės atkūrimo