Lietuvõs inžiniẽrių sjunga, visuomenės organizacija inžinerinei veiklai Lietuvoje plėtoti ir koordinuoti. Svarbiausias tikslas – nacionalinių ūkio programų ir tam tikrų jo šakų plėtros strategijos kūrimas. Skatina sparčiau plėtoti žinių ekonomiką, kurti pilietinę ir informacinę visuomenę. Rengia forumus ir konferencijas. Su Lietuvos mokslų akademija leido žurnalą Mokslas ir technika (1959–2016). Bendradarbiauja svarstant aktualius Lietuvai projektus su Lenkijos mokslinių‑techninių draugijų federacija (elektros tilto, geležinkelio tiesimo, atsinaujinančios energetikos problemos), Vokietijos inžinierių rūmais. Nuo 1998 yra Europos šalių Inžinierių sąjungos narė. 2019 buvo apie 1000 narių (mechanikų, elektrotechnikų, energetikų, statybininkų, aviatorių). Lietuvos inžinierių sąjungai priklauso apie 10 inžinierių asociacijų, susikūrusių pagal inžinerinės veiklos profilį (pvz., elektros energetikos, šilumos energetikos, žemės ūkio technikos, aviacinės technikos). Įkurta 1918 Kaune. Iki 1925 ir 1936–40 veikė kaip Lietuvos inžinierių draugija, 1925–31 – Lietuvos inžinierių ir architektų sąjunga, 1931–36 – Lietuvos inžinierių sąjunga. 1936 turėjo apie 300 narių, 6 sekcijas (architektų, chemikų technologų, elektrotechnikų, geodezininkų, mechanikų ir statybininkų), skyrius Šiauliuose ir Klaipėdoje (nuo 1939 ir Vilniuje). Nagrinėjo statybos, eismo, elektrifikavimo, durpynų naudojimo ir kitas technines ir ekonomines problemas, svarstė standartų normas, darbo saugos problemas, teikė rekomendacijas atitinkamoms įstaigoms, rūpinosi inžinierių ir technikų rengimu. 1929–40 leido žurnalą Technika ir ūkis. 1989 įvyko atkuriamasis Lietuvos inžinierių sąjungos suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos (įkurta 1951 Niujorke) prezidentas A. J. Kerelis. Lietuvos inžinierių sąjunga daug prisidėjo rengiant Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, strategiją. Pirmininkai: P. Jodelė, V. Mošinskis, J. Vidmantas. Prezidentas Donaldas Zanevičius (nuo 1989).
224