Lietuvos ir Baltarusijos konstitucinė katalikų partija

Lietuvõs ir Baltarùsijos konstitùcinė katalkų pártija (lenk. Stronnictwo Konstytucyjno-Katolickie na Litwę i Białoruś), Vilniaus gubernijoje 1905–07 veikusi krikščionių demokratų srovės partija. Steigėjai: Vilniaus vyskupas E. von Roppas, J. Montvila, S. Lopacinskis, V. Mironas ir kiti. Remdamasi 1905 20 30 (17) caro manifestu partija 1906 programoje reikalavo demokratinių laisvių, ragino lenkus, lietuvius ir baltarusius susivienijus į katalikų partiją kovoti dėl katalikų lygių teisių (iš tikrųjų lietuvius ir baltarusius siekta lenkinti), nemokamų katalikiškų mokyklų, lengvatų į vienkiemius išsikeliantiems smulkiesiems žemės savininkams. Į Rusijos I Valstybės dūmą išrinktas partijos vadovas E. von Roppas smerkė tuos, kurie kovoja prieš carizmą, nepritarė dvarininkų žemės dalijimui valstiečiams. Dėl kaltinimų prolenkiška veikla ir kilusių neramumų Rusijos administracijai 1907 10 nušalinus nuo pareigų ir ištrėmus iš Vilniaus vyskupijos partijos vadovą E. von Roppą (prie to prisidėjo ir Sąjungos grąžinti teises lietuvių kalbai Romos katalikų bažnyčiose skundas Rusijos administracijai ir Vatikanui), partija nustojo veikusi.