Lietuvos jaunimo sąjunga

Lietuvõs jaunmo sjunga, jaunimiẽčiai, visuomeninė kultūrinė jaunimo organizacija, veikusi 1922 01–1936 02.

Steigėjai – valstiečių liaudininkų veikėjai F. Bortkevičienė, J. Krikščiūnas, J. Norkus, K. Ralys, J. Strimaitis. Lietuvos jaunimo sąjungos narių pažiūros artimos valstiečiams liaudininkams, jų veikėjai dažniausiai būdavo ir jaunimo sąjungos vadovybės nariai. Siekė jaunimą atitraukti nuo kitų politinių partijų, ypač nuo Lietuvos krikščionių demokratų partijos jaunimo organizacijų.

Jaunimiečių ištakos – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos leidžiamo Lietuvos ūkininko mėnesinis priedas Jaunimas (1911–14, 1918, 1921–33). Jaunimiečių šūkis – Švieskis ir šviesk!, save laikė lavinimosi organizacija, propagavo demokratizmą, toleranciją kitų pažiūrų, tikybos ir tautybės žmonėms. Iki 1927 pradžioje visi skyriai turėjo knygynėlius, veikė 120 chorų, buvo orkestrų, blaivybės, dramos sekcijų, sporto klubų.

Po Gruodžio septynioliktosios perversmo (1926) jaunimiečių veiklą imta varžyti: kai kurie skyriai dėl didėjančios komunistų įtakos apskričių viršininkų buvo uždaryti. 1934 pakeisti sąjungos įstatai, ji pavadinta jaunaisiais liaudininkais. Iki uždarymo (1936) sąjunga veikė kaip Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos dalis, vėliau – nelegaliai, siekė savarankiškumo (ypač vadovybė), siūlė pertvarkyti Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, reiškė radikalias kairiąsias idėjas. 1936 02 Lietuvos jaunimo sąjunga uždaryta, valdyba neviešai veikė iki 1940.

Nuo 4 dešimtmečio vidurio vis labiau buvo veikiama antivalstybinės Lietuvos komunistų partijos (vienas jaunimiečių vadovų M. Gedvilas 1934 įstojo į Lietuvos komunistų partiją), žurnaluose Jaunimas (neformalūs jo skaitytojų būreliai rengė gegužines, lietuviškus vakarus, platino lietuvišką spaudą), ypač Mūsų jaunimas (1936–40), skleidė kultūrinį bolševizmą, liaupsino SSRS. Sąjungos prosovietinė orientacija, priešprieša autoritarinei A. Smetonos valdžiai, bendradarbiavimas su komunistais ypač sustiprėjo Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą (1939 10).

1940 06 Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje jaunimiečių veikėjai J. Paleckis, M. Gedvilas, J. Vaišnoras, V. Knyva, P. Kežinaitis ir kiti užėmė aukštus valdžios postus, prisidėjo prie Lietuvos Respublikos nepriklausomybės naikinimo ir SSRS aneksijos įteisinimo.

1922 pabaigoje veikė apie 50, 1926 – apie 300 skyrių (apie 30 000 narių).

Valdybos pirmininkai: J. Strimaitis, B. Žygelis, J. Paleckis (nuo 1935).

-jaunieji liaudininkai

884