Lietuvos jūrų transportas

Klaipėdos jūrų uostas

Klaipėdos jūrų uostas

Klaipėdos jūrų uosto kruizinių laivų terminalas

Lietuvõs jrų transpòrtas

Lietuvos jūrų transporto užuomazgos iki 17 amžiaus

Lietuvos teritorijoje gyvenusios baltų gentys jau prieš 11 a. prekiavo su kitais kraštais jūrų keliu. Danų, švedų ir kitų tautų laivai atveždavo metalų (vario, bronzos ir kt.), druskos, gelumbės, išsiveždavo gintaro, žvėrių kailių, vaško. 13–14 a. kryžiuočiams ir kalavijuočiams nustūmus lietuvius nuo Baltijos jūros, tiesioginiai jūrų transporto ryšiai su kitais kraštais nutrūko, pirkliai naudojosi Šiaurės Vokietijos miestų prekybinės sąjungos Hanza tarpininkavimu. 16 a. Vokiečių ordinui tapus Lenkijos vasalu, Lietuva kurį laiką galėjo naudotis Klaipėdos jūrų uostu. Jūrų prekybai 16 a. viduryje t. p.buvo pritaikyti Šventosios ir Palangos jūrų uostai (prasidėjus Šiaurės karui 1701 jie buvo švedų sugriauti ir vėliau nebeatstatyti). Po Olyvos taikos (1660) Lietuva vėl neteko teisių į Klaipėdos uostą.

Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) jūrų transportas

Jūrų transportas vėl pradėtas plėtoti tik 1923, Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą. 20 a. 3–4 dešimtmetyje Klaipėdos jūrų uoste pastatyta naujų krantinių, nutiesta 5000 m uosto geležinkelių, įplaukos gylis padidintas iki 10 m, prie svarbiausių krantinių – iki 8,2 metro. 1924 Klaipėdos uosto prekių apyvarta buvo 438 046 t, 1938 – 1 533 281 tonų. 1935 Klaipėdos uostui teko 88,4 % Lietuvos eksporto ir apie 65 % importo. Per jį buvo išvežama mediena, javai, linų pluoštas ir sėmenys, celiuliozė, žemės ūkio produktai, įvežama akmens anglys, trąšos, geležis ir jos gaminiai, naftos produktai, vaisiai, druska. Jūrų prekybos svarbiausi partneriai buvo Švedija, Norvegija, Danija, Suomija, kai kuriais metais – Latvija ir Estija. Didžioji dalis krovinių buvo gabenama užsienio laivais. 1936 rūpintis šalies laivininkystės reikalais įsteigta bendrovė Lietuvos Baltijos Loidas, imta kurti Lietuvos prekybinį jūrų laivyną; 1939 jis turėjo 11 laivų (bendras tonažas – 11 400 bruto tonų). 1938 į Klaipėdos uostą įplaukė 1544, išplaukė 1563 įvairių šalių laivai. 1939 nacių Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, Lietuvos jūrų transporto raida vėl nutrūko.

Lietuvos jūrų transportas SSRS okupacijos metais

Po Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos jūrų uostas buvo atstatytas, 1946 jį aplankė 202 laivai. Prieškarinį apyvartos lygį (1,5 mln. t) uostas pasiekė tik 1960. Beveik visi per jį išvežami kroviniai buvo tranzitiniai (iš įvairių SSRS respublikų). Uoste pastatyta naftos eksporto bazė (1959), anglių rūšiavimo ir perkrovimo kompleksas (7 dešimtmečio pirmoje pusėje), įrengta 14 krantinių su 20 t keliamosios galios uosto kranais ir apie 50 t keliamosios galios plaukiojančiaisiais kranais, netoli uosto vartų įrengtos 3 naujos (12 m gylio) naftos prieplaukos, kurios galėjo priimti iki 9,8 m grimzlės tanklaivius.

1969 įkurta laivybos bendrovė Lietuvos jūrų laivininkystė (1982 turėjo 40 laivų, jų bendra talpa sudarė 162 900 bruto tonų); kroviniai vežti tarp Baltijos jūros ir Vakarų Europos, Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų, Kubos, Pietų Amerikos uostų. 8 dešimtmečio pabaigoje naftos eksporto įmonė tanklaiviais išsiųsdavo iki 6,7 mln. tonų krosnių kuro. 1986 pradėjo veikti tarptautinė jūrų perkėla Klaipėda–Mukranas (dabar Sassnitzas; tuo metu didžiausia geležinkelio perkėla pasaulyje, ilgis 506 km, projektinis pajėgumas 150 000 geležinkelio vagonų per metus, plaukiojo 3 LSSR ir 2 Vokietijos Demokratinės Respublikos keltai), kuria daugiausia buvo plukdomi kroviniai, skirti Rytų Vokietijoje dislokuotai SSRS kariuomenei. 1988 86 % Klaipėdos jūrų uosto krovinių apyvartos sudarė nafta, metalai ir grūdai. Iki 1990 jo šiaurinė dalis buvo pagilinta iki 12 m, pietinė – iki 8–10 metrų.

Lietuvos jūrų transportas po 1990 metų

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991 Klaipėdos uoste įsigaliojo Lietuvos jurisdikcija, jam buvo suteiktas valstybinio jūrų uosto statusas. Uosto žemė, akvatorija, krantinės, hidrotechniniai įrenginiai, navigacijos keliai, kanalai ir kiti infrastruktūros objektai priklauso valstybei ir negali būti privatizuojami. Uosto teritorijos plotas 5,5 km², akvatorijos – 8,85 km², įplaukos kanalo gylis – 15,5 m, didžiausia leistina laivų grimzlė – 13,8 m, didžiausias galimo priimti laivo ilgis – 350 m, įrengtos 152 prieplaukos. Uosto krantinių bendras ilgis – 24,7 kilometro, geležinkelio linijų ilgis – 102 kilometrai, uoste esančių dengtų sandėlių plotas – 99 380 m², atvirų saugojimo aikštelių – 1 045 879 m², šaldytuvų tūris – 66 000 t, skystųjų krovinių talpyklų – 749 000 m³, biriųjų krovinių sandėlių – 933 700 tonų.

2018 uoste veikė 14 didelių krovos, laivų statybos ir remonto bendrovių (svarbiausios krovos bendrovės – Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, Klaipėdos nafta, Jūrų krovinių bendrovė Bega, Klaipėdos Smeltė, Klaipėdos konteinerių terminalas, Krovinių terminalas; krova užsiima privačios bendrovės, nuomojančios uosto krantines, teritoriją ir kuriančios savo terminalus, sandėlių ūkį arba su uostu ir laivyba susijusias įmones; didžiausia laivų statybos bendrovė – Vakarų laivų gamykla), tiesiogiai su Klaipėdos jūrų uosto veikla yra susijusios daugiau kaip 800 įmonių. Nuo 2014 uoste veikia Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.

Didžiausia galima uosto krovinių apyvarta sudaro 65 mln. t per metus. 2015 pagrindiniai kroviniai buvo trąšos (34,2 % visos krovos), naftos produktai (20,7 %), ro-ro kroviniai (įvežti į laivus ratuotomis transporto priemonėmis; 11,5 %), konteineriai (11,4 %), grūdai (7,9 %), mineralai, metalai ir ferolydiniai, metalo laužas, mediena, cukrus, pašarai, šaldyti produktai, statybinės medžiagos. Apie 40 % Klaipėdos uoste perkraunamų krovinių yra tranzitiniai (pirmiausia Baltarusijos ir Rusijos). Uostas gali aptarnauti iki 100 000 t keliamosios galios sausakrūvius PANAMAX tipo laivus ir iki 170 000 t tanklaivius. Per metus į jį atplaukia apie 7000 laivų iš apie 50 šalių. 2017 uostą aplankė 63 kruiziniai laivai, pervežta apie 297 300 keleivių (iš jų apie 74 700 – kruiziniais laivais). Keltų linijomis keleiviai vežami į Kylį, Karlshamną.

1999 t. p. pradėjo veikti Būtingės naftos terminalas, galintis aptarnauti iki 150 000 t talpos tanklaivius (jis aprūpina importuojama nafta Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą). 2017 terminalas perkrovė 9,8 mln. t naftos, aptarnavo 100 tanklaivių. 2018 Jūrų laivų registre buvo įregistruoti 43 prekybiniai jūrų laivai (jų bendras tonažas – 359 286 t), iš jų – 25 universalieji sausakrūviai, 9 refrižeratoriai, 8 ro-ro laivai, 1 tanklaivis. Lietuvos jūrų transportu pervežtų krovinių mastas ir keleivių skaičius 1990–2016 parodyta 1 lentelėje, Lietuvos prekybinių jūrų laivų skaičius 1993–2016 – 2 lentelėje.

jūrų transportas

139

2271

jūrų transportas Lietuvoje; Lietuvos prekybinis jūrų laivynas