Lietuvõs kamernis orkèstras, Lietuvos nacionalinės filharmonijos styginių orkestras.
Įkurtas 1960 S. Sondeckio (iki 2004 orkestro meno vadovas ir dirigentas) iniciatyva. Muzikos direktorius ir dirigentas S. Krylovas (nuo 2008). Orkestre griežia 30 muzikantų (2022).
Lietuvos kamerinis orkestras, pirmos eilės viduryje – muzikos direktorius ir dirigentas Sergejus Krylovas (2017)
Repertuaras
Repertuarą sudaro baroko, klasikinės, romantinės ir 20 a. muzikos kūriniai. Garsėja J. S. Bacho, W. A. Mozarto, F. J. Haydno, A. Schnittke’s, P. Čaikovskio, K. Pendereckio, E. Denisovo, A. Pärto, R. Ščedrino, Sergejaus Slonimskio (1932–2020) kūrinių interpretacijomis. Pirmasis atliko daugelį (daugiau kaip 200) lietuvių kompozitorių (M. K. Čiurlionio, B. Dvariono, S. Vainiūno, E. Balsio, J. Juzeliūno, T. Makačino, V. Barkausko, B. V. Kutavičiaus, F. R. Bajoro, O. Balakausko, A. Bražinsko, R. D. Žigaičio, J. Tamulionio) kūrinių. Orkestras griežė sceninius kūrinius (koncertinis atlikimas), tarp jų – operos (W. A. Mozarto Don Žuanas, Visos jos tokios ir G. B. Pergolesi Tarnaitė ponia) ir G. Bizet ir R. Ščedrino baletą Karmen siuita. Vienas Vilniaus kamerinės muzikos festivalio steigėjų (1967). Pradėjo rengti naujamečius koncertus Vilniaus paveikslų galerijoje (1966), koncertus Trakų pilies menėje (1967), Nakties serenadų vasaros koncertus Palangoje (1971), koncertus Šv. Jonų bažnyčioje Sausio 13 aukoms atminti (1992).
Koncertinė veikla
Koncertavo su žymiais pasaulio ir Lietuvos atlikėjais: pianistais T. Nikolajeva (atliko visus J. S. Bacho klavyrinius koncertus), Vladimiru Krainevu (atliko visus W. A. Mozarto koncertus fortepijonui ir orkestrui), J. Frantzu, D. Baškirovu, Aleksejumi Liubimovu, B. Dvarionu, A. Dvarionaite, V. Vitaite, R. Riktere, Z. Ibelhauptu, B. Vainiūnaite, P. Geniušu,J. Karnavičiumi, Povilu Stravinsku, A. Žlabiu, smuikininkais G. Kremeriu, I. Oistrachu, O. Kaganu, Sergejumi Stadleriu, V. Spivakovu, Kioko Takedzava, V. Pikaizenu, D. Stulgyte, R. Katiliumi, E. Paulausku, altininku J. Bašmetu, violončelininkais M. Rostropovičiumi, D. Geringu, Natalija Gutman, Karine Georgian, Ivanu Monighetti, Vytautu Sondeckiu, dainininkais J. Obrazcova, E. Čiudakova, B. Grincevičiūte, G. Kaukaite, V. K. Noreika, A. Staškevičiūte, V. Daunoru, V. Prudnikovu, E. Kaniava, pūtikais A. Armonu, A. Budriu, A. Vizgirda, V. Gelgotu, Aurèleʼiu Nicolet, J. ‑P. L. Rampaliu, T. Dokšiceriu, vargonininkais L. M. Digriu, B. Vasiliausku, G. Lukšaite-Mrázková, Jeanu Guillou.
Lietuvos kamerinis orkestras, priekyje – meno vadovas ir dirigentas Saulius Sondeckis (2000)
Vokalinius simfoninius (J. S. Bacho mišios h‑moll, Pasija pagal Matą, J. Juzeliūno vokalinė simfonija Lygumų giesmės, O. Messiaeno Trys mažosios liturgijos) kūrinius atliko su Kauno valstybiniu, Ąžuoliuko, Liepaičių, Jaunos muzikos, Rygos kameriniu, Talino kameriniu, Maskvos kameriniu, Ukrainos Dumka choru, Glinkos choro kapela ir kitais chorais. Griežė žymiausiose pasaulio koncertų salėse.
Dirigentai, gastrolės
Lietuvos kamerinis orkestras, priekyje – meno vadovas ir dirigentas Saulius Sondeckis (20 a. 8 dešimtmetis)
Orkestrui dirigavo Y. Menuhinas (59 koncertai), J. Frantzas, Mstislavas Šostakovičius, Terje Mikkelsenas, J. Domarkas, P. Bingelis, Tilo Schmalenbergas. 21 a. pradžioje orkestras bedradarbiauja su dirigentais M. Pitrėnu, R. Šerveniku, Modestu Barkausku, Adrija Čepaite, Nicholasu Miltonu, Georgu Marku, Ronaldu Zollmanu, Pietro Borgonovo, kitais. Gastroliavo Europos, Amerikos, Azijos, Afrikos šalyse. Dalyvavo daugiau kaip 100 tarptautinių festivalių, tarp jų – Echternacho (Liuksemburgas; 1992 apdovanotas Echternacho Liūtu), Europos savaitės, Šlėzvigo-Holšteino, Berlyno šventinės savaitės, Varšuvos ruduo, Zalcburgo, Burgenländische Haydn Festspiele (Austrija), Menuhino (Šveicarija) ir kituose. Lietuvos muzikų sąjungos Auksinio disko apdovanojimas (2002).
L: D. Palionytė Lietuvos TSR kamerinis orkestras Vilnius 1972.
90