Lietuvõs karevių mótinų sjunga, Lietuvos visuomeninė organizacija, vienijanti SSRS kariuomenėje žuvusių ir sužalotų karių artimuosius. Įkurta 1991 iš 1989 05 03 prie LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo sudarytos Respublikos jaunuolių karinės tarnybos reikalų komisijos (vienintelė SSRS). Tyrė šaukiamųjų į SSRS kariuomenę ėmimo tvarką, domėjosi nestatutiniais santykiais SSRS kariuomenėje, rėmė tarnaujančius kareivius iš Lietuvos ir iš tos kariuomenės dezertyravusius. Komisijos narė V. Žilinskaitė parengė dokumentinę knygą Prašė neverkti (1991). Lietuvai 1990 03 atkūrus nepriklausomybę komisija buvo panaikinta, bet problemų liko. Joms spręsti 1991 11 16 Vilniuje įsteigta Lietuvos kareivių motinų sąjunga. Jos iki 2001 surinktais duomenimis, SSRS kariuomenėje nuo II pasaulinio karo pabaigos iki 1990 žuvo 1639 Lietuvos jaunuoliai ir vyrai, 2431 sužalotas. Lietuvos kareivių motinų sąjunga rūpinasi jų atminimu, parama žuvusių ir suluošintųjų šeimomis. Norėdama atkreipti į jas visuomenės, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės dėmesį, surengė piketų. Lietuvos kareivių motinų sąjunga prisidėjo, kad 1994 07 būtų priimtas įstatymas Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945 07 22–1991 12 31). Įstatymas rekomendavo Lietuvos kareivių motinų sąjungai sudaryti žuvusių ir sužalotųjų SSRS kariuomenėje sąrašus, perduoti juos savivaldybėms. 1995 01 01–1997 08 01 buvo mokamos kompensacijos, žuvusiųjų ir sužalotų asmenų bei neįgaliųjų šeimoms išmokėta ~34 mln. litų. 1995 01 01 veikė sąjungos 44 iniciatyvinės grupės, 1999 – 47 skyriai, 2003 – 41 skyrius. Tikslus narių skaičius nežinomas, jais laikomi žuvusieji bei sužalotieji SSRS kariuomenėje, jų tėvai, žmonos (jei neištekėjo antrą kartą), iš viso apie 5000 žmonių. Sąjungos pirmininkės: B. Kairienė (1991–99), G. Buzienė (1999–2003), R. Eitmanavičiūtė (2003–15), V. Taujanskienė (nuo 2015).
L: Išėjusi dvidešimtmečių jaunystė Kaunas 2001.
3115