Lietuvos karinės jūrų pajėgos

Lietuvõs karnės jrų pãjėgos yra Lietuvos reguliariųjų pajėgų dalis. Jas sudaro štabas, Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, Povandeninių veiksmų komanda, Logistikos tarnyba, Mokymo centras bei Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras. Karo laivų flotilė yra pagrindinis Lietuvos karinių jūrų pajėgų padalinys, susidendantis iš 3 divizionų: Priešmininių laivų, Patrulinių laivų bei Pagalbinių laivų ir katerių. Karinių jūrų pajėgų personalas – daugiau kaip 600 karininkų, puskarininkių, žemesnių grandžių karių ir civilių darbuotojų.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų vėliava

Lietuvos karinės jūrų pajėgos kontroliuoja, saugo ir gina Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir išskirtinę ekonominę zoną, vykdo pakrančių ir laivybos apsaugą, specialiąsias užduotis – konvojų (konvojus), evakuacijos, paieškos, gelbėjimo ir kitas. Šioms pajėgoms tiesiogiai vadovauja jų vadas.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų ginkluotė ir kariniai įrenginiai: patruliniai laivai P11 Žemaitis, P12 Dzūkas, P14 Aukštaitis, P15 Sėlis, priešmininiai laivai N42 Jotvingis, M52 Sūduvis, M53 Skalvis, M54 Kuršis, pagalbinis laivas Šakiai, kateriai UK H21 ir UK H22, radiolokacinės stotys, dienos / nakties vaizdo stebėjimo kameros, radijo ryšio krypties nustatymo įrenginiai.

Karo laivų flotilės laivai

minų paieškos laivas M52 Sūduvis Baltijos jūroje

priešmininis laivas N42 Jotvingis

Istorija

Lietuvos (ir Abiejų Tautų Respublikos) reguliaraus karinio laivyno įkūrėju laikomas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas, 1568 įsteigęs vieną pirmųjų Europoje admiralitetų (admiralitetas) – Jūrų komisiją. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus sukurta ir vadovaujama flotilė 1609 nugalėjo švedų karo laivų junginį prie Salacgrīvos. Buvo sukurtas reguliarus karo laivynas, kuris sėkmingai kovėsi su Švedija (Olyvos mūšis, 1627). Po 1635 Stuhmsdorfo paliaubų sutarties dėl netoliaregiškos Abiejų Tautų Respublikos jūrų politikos karo laivynas buvo panaikintas. Nesugebėjusi sukurti stiprių karinių jūrų pajėgų ši valstybė buvo išstumta iš kovos dėl hegemonijos Baltijos jūroje (Dominium Maris Baltici); tai ilgainiui prisidėjo prie bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės sunykimo 1795.

1918–40 Lietuva faktiškai neturėjo karo laivyno, išskyrus mokomąjį karo laivą Prezidentas Smetona (nuo 1935), ir nebuvo pasirengusi atremti puolimo iš jūros. Nebuvo jūros karininkų rengimo sistemos (du karininkai 1928–31 parengti Italijoje ir du 1938–40 – Prancūzijoje).

1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 įsteigtas Krašto apsaugos departamento Jūreivystės skyrius, 1992 – Pasienio apsaugos tarnybos Atskirasis laivų divizionas. 1992 atkurtos Lietuvos karinės jūrų pajėgos, įkurta jų flotilė, Vyriausybė patvirtino šių pajėgų vėliavą. 1993 įvestas Karo laivo tarnybos statutas. Nuo 1998 Lietuvos karinės jūrų pajėgos siunčia karo laivus į Baltron eskadrą. Imta naudoti modernius jūrų karybos metodus, tobulinama laivų ginkluotė, karininkus pradėta rengti Vakarų valstybėse. 2002 Karo laivų flotilė turėjo kovos, priešmininių ir patrulinių laivų divizionus, uosto laivų grupę – iš viso 2 fregatas, 2 minų paieškos laivus, 1 aprūpinimo, 3 patrulinius laivus, 2 pagalbinius katerius. 2004 Lietuvos Respublikai įstojus į NATO, Lietuvos karinės jūrų pajėgos savo Baltijos pajūrio gynybos užduotį pakeitė kova su jūrų minomis.

2007 Lietuvos karines jūrų pajėgas sudarė štabas, Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba bei Logistikos tarnyba. Jose tarnavo ir dirbo daugiau kaip 660 žmonių, iš jų – 260 šauktinių, daugiau kaip 1/2 personalo sudarė profesinės karo tarnybos kariai. Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadai išvardyti lentelėje.

1

L: The Baltic in Power Politics 1500–1990 Lund 1994.

2316

2798