Lietuvõs karnės óro pãjėgos yra Lietuvos reguliariųjų pajėgų dalis (karinės oro pajėgos), tęsianti dviejų iki 1940 sovietinės okupacijos Lietuvos kariuomenėje buvusių ginklų rūšių (taip tuo laikotarpiu buvo vadinamos kariuomenės pajėgos) – karo aviacijos ir priešlėktuvinės apsaugos – tradicijas. Jas sudaro štabas, Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas, Ginkluotės ir technikos remonto depas. Lietuvos karinėms oro pajėgoms vadovauja jų vadas, tiesiogiai pavaldus Lietuvos kariuomenės vadui.
Lietuvos karinių oro pajėgų vėliava
Lietuvos oro erdvės gynybos sistema susideda iš oro erdvės stebėjimo ir zenitinių priemonių, naikintuvų aviacijos ir valdymo bei ryšių tinklo. 2018 Lietuvos karinės oro pajėgos (jose tarnavo apie 1000 karių ir civilių) turėjo: sraigtasparnius AS365N3+ Dauphin ir Mi‑8, 3 transporto lėktuvus C‑27J Spartan ir 2 – L‑410 UVP Turbolet, lengvąjį atakos lėktuvą L‑39 ZA, 3 vidutinio nuotolio radiolokatorius TRML 3D/32, ilgo nuotolio radarą, raketinių oro gynybos kompleksų RBS 70, artimo nuotolio oro gynybos sistemų Stinger ir priešlėktuvinių raketinių sistemų Grom.
raketinis kompleksas RBS 70 išbandomas laive Jotvingis
Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvai L-39ZA Albatros, L-410UVP, An-26 ir C-27J Spartan Šiaulių kariniame aerodrome
Lietuvos karinės oro pajėgos įpareigotos: vykdyti Valdymo ir pranešimų centro funkcijas NATO oro erdvės gynybos sistemoje; užtikrinti nacionalinių oro erdvės stebėjimo ir kontrolės funkcijų vykdymą, paieškos ir gelbėjimo darbų orlaivių skrydžių koordinavimą; vykdyti valstybės orlaivių skrydžių stebėjimą ir kontrolę; teikti informaciją oro gynybą vykdantiems kariniams vienetams; bendradarbiauti su karinėmis ir civilinėmis žinybomis oro erdvės stebėjimo ir kontrolės užduočių vykdymo klausimais; užtikrinti objekto, rajono ir manevrinių vienetų oro gynybą; teikti priimančios šalies paramą oro policijos funkcijas vykdančioms ir kitoms NATO pajėgoms; atlikti transportavimą taktiniais transporto lėktuvais ir sraigtasparniais; užtikrinti paieškos ir gelbėjimo funkcijas nacionaliniu mastu bei paramą NATO oro policijos pajėgoms; karine aviacija aprūpinti Lietuvos sausumos, karines jūrų ir specialiąsias pajėgas, vykdyti aeromedicininę evakuaciją taktiniais transporto lėktuvais bei sraigtasparniais, užtikrinti oro gynybos ginkluotės, aviacinės ir radiolokacinės technikos (radiolokacija) remontą, priežiūrą ir įsigijimo procedūras.
mobili vidutinio nuotolio trijų dimensijų radarų sistema TRML-3D/32
Karo aviatorius ruošia Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.
Istorija
Karo aviacija nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940). 1919 01 30 Lietuvos kariuomenėje pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, į kuriai priklausė ir Aviacijos būrys – pirmasis aviacijos padalinys Lietuvos istorijoje. Jo vadu paskirtas K. Fugalevičius, pirmuoju lakūnu – I. Adamkavičius. 03 01 Aviacijos būrys reorganizuotas į kuopą, o jau 03 12 Aviacijos kuopos pagrindu sudaryta Aviacijos dalis, administraciniu ir operatyviniu atžvilgiu pavaldi Generalinio štabo viršininkui, techniniu – Generalinio štabo Inžinerijos skyriaus viršininkui. 1920 09 01 Aviacijos dalis pavadinta Aviacijos korpusu, 1920 09 22 – Oro laivynu, 1921 06 29 – Aviacija, nuo 1933 vadinta Karo aviacija.
Lietuvos karo aviacijos Pirmosios oro eskadrilės lėktuvai (pirmame plane – Dobi-I) Kauno aerodrome (1922)
Nuo 1919 03 01 karo lėktuvai buvo ženklinami raudonu rombu su žaliu ir geltonu apvadais bei baltu Vyčiu centre, nuo 1920 11 11 – baltu Vyčio kryžiumi raudoname skyde, nuo 1921 04 12 – baltu Vyčio kryžiumi su juodu apvadu. 1919 aviacijos inspektoriumi Lietuvos kariuomenėje tarnavo vienas Švedijos aviacijos kūrėjų C. O. Dahlbäckas.
Buvo įrengtos stacionarios karo aviacijos bazės; 1940 (iki SSRS okupacijos) jos veikė: Kaune (įkurta 1919, dislokuotos pirmoji, antroji ir septinoji eskadrilės bei Mokomoji grupė), Zokniuose (įkurta 1931, trečioji, ketvirtoji ir penktoji eskadrilės), Pajuostyje (įkurta 1938, šeštoji ir aštuntoji eskadrilės). Nuolat naudoti aerodromai Batakiuose, Kelmėje, Palangoje, Telšiuose, Vaiguvoje, Žemaičių Naumiestyje bei keliolika atsarginių aikštelių visoje Lietuvos teritorijoje; nuo 1939 11 Alytaus, Gaižiūnų ir Vilniaus aerodromais, remiantis 1939 10 10 tarpvalstybine sutartimi (Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis), naudojosi SSRS aviacija.
žvalgybinių lėktuvų LVG C.VI eskadrilė (1930)
Kaune nuo 1919 veikė Aviacijos dirbtuvės, kuriose buvo remontuojami ir statomi užsieninių konstrukcijų karo lėktuvai, o nuo 1930 serijomis buvo gaminami A. Gustaičio sukonstruoti žvalgybiniai ir mokomieji lėktuvai ANBO; iš viso jose pagaminti 102 lėktuvai, iš jų apie 68 lietuviškos konstrukcijos. Lakūnus, žvalgus, mechanikus ir oro šaulius ruošė 1932 10 01 Kaune įkurta Karo aviacijos mokykla, kurioje veikė karininkų ir puskarininkių klasės su lakūnų ir mechanikų skyriais; 1939 pradžioje Panevėžyje buvo pradėtas įrengti Karo aviacijos mokyklai skirtas aerodromas.
bombonešių Ansaldo A.120 grandis (1930)
1926–28 rengti priešlėktuvinės Kauno gynybos planai, kuriuose numatyta laikinosios sostinės objektų apsaugai nuo puolimo iš oro panaudoti naikintuvus bei ant specialių stovų įrengtus lauko artilerijos pabūklus ir sunkiuosius kulkosvaidžius. 1932 10 01 Lietuvos kariuomenėje įkurta pirmoji priešlėktuvinė kuopa, pavaldi Aviacijos viršininkui. Pradėjus vykdyti kariuomenės reformą, imta tobulinti ir priešlėktuvinę apsaugą. 1935 05 06 įkurtas Priešlėktuvinės apsaugos štabas – vienas Lietuvos kariuomenės štabo skyrių, kuris turėjo koordinuoti priešlėktuvinės apsaugos priemonių vykdymą.
Karo aviacijos viršininkas A. Gustaitis sveikina Karo aviacijos mokyklą baigusius karius (Kaunas, 1935)
Aktyviųjų apsaugos priemonių vykdymui 1935 07 10 buvo įkurta Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė. Jos uždavinys buvo saugoti nuo puolimo iš oro Kauno miestą, Linkaičių ginklų dirbtuves ir Tryškių ginkluotės sandėlius.
Pėstininkų divizijų sudėtyje buvo 5 motorizuotos priešlėktuvinės kuopos, Karo aviacijos sudėtyje – trys aerodromo kuopos, ginkluotos sunkiaisiais kulkosvaidžiais MG 08 ir 20 mm kalibro automatiniais pabūklais Flak 28.
Priešlėktuvinė apsauga buvo vienintelė visiškai motorizuota Lietuvos kariuomenės rūšis. Šovinius sunkiesiems kulkosvaidžiams ir 20 mm šaudmenis pabūklams gamino Linkaičių ginklų dirbtuvės. 1940 (iki SSRS okupacijos) Priešlėktuvinės apsaugos rinktinę sudarė: zenitinės artilerijos grupė (3 baterijos, turinčios po tris Vickers‑Armstrong 75 mm zenitinius pabūklus, du 40 mm W.Z. 36 Bofors zenitinius pabūklus, vieną Sperry T8E3 prediktorių, t. y. skaičiuotuvą, vieną optinį 3 m bazės aukštimatį ir 1 kW galios generatorių), prožektorių kuopa (AEG bendrovės prožektoriai ir Elektroakustik bendrovės klausytuvai), automatinių pabūklų kuopa (3 būriai, ginkluoti 301 automatiniu 20 mm pabūklu Oerlikon 1 II a ir 2 cm Flak 28), sunkiųjų kulkosvaidžių kuopa (3 būriai, ginkluoti 924 kulkosvaidžiais MG 08), pasyviųjų apsaugos priemonių kuopa ir neetatinė mokomoji komanda.
Lietuvos kariai pratybose su šaudyti į lėktuvus pritaikytais sunkiaisiais kulkosvaidžiais MG 08 (apie 1937)
Rinktinė turėjo 48 sunkvežimius, 6 lengvuosius automobilius, 8 motociklus, 2 traktorius, 2 automobilines radijo stotis, 12 prožektorių, 9 klausytuvus, 3 aukštimačius zenitiniams pabūklams, 6 dvišakius zenitinius žiūronus ir 42 tolimačius.
1940 06 01 Priešlėktuvinės apsaugos rinktinėje tarnavo 38 karininkai, 92 liktiniai, 493 eiliniai ir 12 civilių. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, rinktinės personalas ir ginkluotė buvo perduoti Raudonosios armijos Dvidešimt devintajam teritoriniam šaulių korpusui. Priešlėktuvinės apsaugos viršininkai: P. Alanta (1935–39 ir 1940), A. Sidabras (1939–40).
1940 06 15 Lietuvos karo aviaciją sudarė: vadovybė ir štabas (Kaune), komendantūra (Kaune; trys aerodromo kuopos, rikiuotės dalis ir ūkio dalis), žvalgybos (I) grupė (vadavietė Kaune), naikintuvų (II) grupė (vadavietė Kaune), bombonešių (III) grupė (vadavietė Zokniuose prie Šiaulių), Karo aviacijos mokykla (Kaune), Tiekimo skyrius (aviacijos dirbtuvės, technikos dalis, užpirkimų dalis ir sandėliai; Kaune) ir karo meteorologijos tarnyba (Kaune). Žvalgybos (I) grupės struktūra: antroji eskadrilė (įkurta 1921, lėktuvai ANBO‑41), šeštoji eskadrilė (įkurta 1932, lėktuvai ANBO‑41 ir ANBO‑IV) ir aštuntoji eskadrilė (įkurta 1938, lėktuvai ANBO‑IV).
Lietuvos karo aviacijos lėktuvai (pirmame plane naikintuvai D-501, tolumoje žvalgybiniai ANBO-IV ir ANBO-41) Kauno aerodrome (1938)
Naikintuvų (II) grupės sudėtis: pirmoji eskadrilė (įkurta 1920, lėktuvai Dewoitine D‑501L), penktoji eskadrilė (įkurta 1932, lėktuvai Gloster Gladiator Mk.I) ir septintoji eskadrilė (įkurta 1938, lėktuvai FIAT CR.20). Bombonešių (III) grupės struktūra: trečioji eskadrilė (įkurta 1923, lėktuvai Ansaldo A.120) ir ketvirtoji eskadrilė (įkurta 1925, lėktuvai ANBO‑41). Karo aviacijos mokyklą sudarė Mokomoji grupė (įkurta 1920, lėktuvai ANBO‑III, ANBO‑IV, ANBO‑V, ANBO‑51, ANBO‑VI ir kiti).
1940 06 01 Lietuvos karo aviacijoje tarnavo 221 karo lakūnas (su mokiniais), 123 karininkai, 246 liktiniai, 924 kareiviai ir 183 civiliai. Turėta 117 karinių lėktuvų (iš jų 53, arba 45 % viso lėktuvų parko, buvo savos kontrukcijos), 314 aviacinių kulkosvaidžių. Mobilizacinį rezervą sudarė 16 civilinės aviacijos lėktuvų. Katastrofose 1919–40 laikotarpiu žuvo 37 Lietuvos karo lakūnai. 1940 06 15 SSRS okupavus Lietuvą, buvo uždrausti bet kokie skraidymai. Daugelis aviatorių išleisti į atsargą, represuoti. Į sovietinės kariuomenės 29 teritorinio šaulių korpuso aviacijos eskadrilę, kurios personalą sudarė 77 karininkai, 72 liktiniai ir 59 eiliniai kariai, iš likviduotos Lietuvos karo aviacijos buvo perduota apie 20 lėktuvų, perkelta 50 lakūnų. Lietuvos karo aviacijos viršininkai išvardyti 1 lentelėje.
zenitinės artilerijos grupės klausytuvo operatorius (1938)
2
*einantis pareigas
Karinės oro pajėgos atkūrus nepriklausomybę. 1990 03 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 01 02 įkurta Krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnyba (jos viršininku paskirtas Z. Vegelevičius) ir svarbiausi jos funkcijas vykdantys padaliniai – štabas, Radiolokacinio aprūpinimo skyrius, Aviacijos bazė ir Valdymo centras. 1992 03 26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu Krašto apsaugos ministerijai priskirtas Šiaulių oro uostas, buvęs Barysių aerodrome (Joniškio rj.), su 25 lėktuvais An‑2 ir kitu turtu. Čia įkurta Aviacijos bazė, 1993 pavadinta Pirmąja.
1992 04 27 Aviacijos tarnybos radiolokacijos specialistai, naudodami civilinės aviacijos įrangą, pradėjo budėti Vilniaus oro uoste. 06 12 Aviacijos bazėje pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo pakilo lėktuvas su lietuviškais ženklais, o 06 18 pradėti skraidymai pagal kovinės parengties planus. 1992 11 19 Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos kariuomenės atkūrimo aktą ir pertvarkant krašto apsaugos sistemą, 1993 03 01 Aviacijos tarnyba reorganizuota į Karines oro pajėgas, Radiolokacinio aprūpinimo skyrius – į Oro erdvės kontrolės tarnybą, Valdymo centras – į Vadavietę, įkurta Antroji aviacijos bazė.
Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 T (2002)
1993 10 20 patvirtinus Lietuvos kariuomenės sudėtį, Karinės oro pajėgos tapo jos dalimi. Vykdant kariuomenės reorganizaciją, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Karinių oro pajėgų pavadinimas 2000 07 01 pakeistas į Lietuvos kariuomenės karines oro pajėgas.
1992 perimti 25 aviakompanijoms Lietuvos avialinijos ir Lietuva tuomet priklausę transporto lėktuvai An‑2. 1993 į Lietuvą atskraidinti Kirgizijoje įsigyti 4 mokomieji reaktyviniai lėktuvai L‑39C Albatros ir Vokietijos vyriausybės perduoti 2 transporto lėktuvai L‑410UVP Turbolet, Rusijoje įsigyti 2 sraigtasparniai Mi‑8T ir vienas Mi‑8MTV‑1. 1994 Karinėms oro pajėgoms perduoti aviakompanijos Lietuvos avialinijos 3 transporto lėktuvai An‑26B ir vienas An‑24B. 1996 Lenkijos vyriausybė perdavė 5 sraigtasparnius Mi‑2, 1998 Čekijoje įsigyti 2 lengvieji atakos lėktuvai L‑39ZA Albatros, o 1999 Lietuvos Respublikos Vyriausybė Krašto apsaugos ministerijai skyrė lėšų įsigyti 7 sraigtasparniams Mi‑8T. 2006–09 Italijoje įsigyti 3 transporto lėktuvai C‑27J Spartan.
1992 01 02 pradėto organizuoti Krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos Radiolokacinio skyriaus pagrindu 1993 03 01 įkurta Karinių oro pajėgų Oro erdvės kontrolės tarnyba; tobulinant Lietuvos karinių oro pajėgų struktūrą, 1995 12 29 šios tarnybos pagrindu įkurta Oro erdvės kontrolės bazė. 1997 šis Karinių oro pajėgų dalinys pavadintas Radiotechnine baze, 1999 ji pertvarkyta į Oro erdvės stebėjimo (nuo 2000 – Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės) valdybą.
1998 04 16 Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikų vyriausybės sudarė sutartį dėl Baltijos regiono oro erdvės stebėjimo ir valdymo sistemos (Baltnet) su regioniniu oro erdvės stebėjimo koordinavimo centru Lietuvoje (Karmėlavoje) sukūrimo.
2000 09 01 kaip Lietuvos karinių oro pajėgų dalis įsteigtas Oro gynybos batalionas. Švedijoje įsigyta pirmoji batalionui skirta ginkluotė – 18 sistemų m/48; sistemą sudaro: apžvalgos radarai PS 70, ugnies valdymo radarai Cig 790 ir 40 mm automatinės zenitinės patrankos L 70. 2004 Oro gynybos batalionui perduota nauja ginkluotė – Švedijos bendrovėje Saab Bofors Dynamics AB pagamintos artimojo nuotolio oro gynybos raketinės sistemos RBS 70; jas sudaro lazeriu valdomų raketų MK I paleidimo įrenginiai ir apžvalgos radarai Giraffe MK IV.
2004 03 17 NATO Taryba priėmė politinį sprendimą dėl oro policijos funkcijų Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje bei joms vykdyti reikalingų pajėgų dislokavimo Lietuvoje. 03 29 Vašingtone deponavus Šiaurės Atlanto Sutarties dokumentus, Lietuva tapo visateise NATO nare ir šios organizacijos gynybos zona. 2004 03 29 Baltnet oro erdvės stebėjimo koordinavimo centre Karmėlavoje įkurtas oro policijos funkcijas vykdančių NATO pajėgų naikintuvų valdymo vienetas. 04 04 Baltnet sistema per Lenkijos Respublikos teritoriją ryšio kanalais sujungta su NATO integruota oro erdvės gynybos sistema (NATINADS). 2005 06 05 Regioniniame oro erdvės stebėjimo koordinavimo centre instaliuota naikintuvų valdymo įranga.
Lietuvos karinių oro pajėgų gelbėtojai sraigtasparnyje Mi-8 T (2005)
2004 10 01 veiklą pradėjo Šiaulių karinio aerodromo teritorijoje dislokuotas Lietuvos karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depas. 2006 10 12 trijų Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) kariuomenių vadai pasirašė susitarimą dėl Bendrojo valdymo ir pranešimų centro (angl. Combind Control and Reporting Centre, CRC) Karmėlavoje steigimo (Regioninio oro erdvės kontrolės koordinavimo centro ir Oro pajėgumų mobilumo valdymo vieneto, AMCU, pagrindu). Jis įgyvendintas 2007 01 10.
2011 Lietuvos kariuomenės oro pajėgas sudarė: vadovybė ir štabas (Kaune), Aviacijos bazė (Šiauliuose), Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba (Kaune), Oro gynybos batalionas (Radviliškyje, raketiniai kompleksai RBS 70), Ginkluotės ir technikos remonto depas (Šiauliuose), Inžinerinė tarnyba (Šiauliuose) ir Mokymo centras (Kaune). Aviacijos bazės struktūra: Oro operacijų grupė (transporto lėktuvų An‑2, L‑410 ir C‑27J eskadrilė, lengvųjų atakos lėktuvų L‑39ZA grandis ir sraigtasparnių Mi‑8 eskadrilė) bei Operacijų palaikymo grupė.
lengvasis atakos lėktuvas L-39ZA ir Lenkijos kontingento naikintuvas MiG-29 virš Šiaulių (2008)
Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos sudėtis: Oro erdvės kontrolės centras (Kauno rj. savivaldybės teritorijoje), Bendrasis valdymo ir pranešimų centras (Kauno rj. savivaldybės teritorijoje) bei 6 radiolokaciniai postai (radarai TRML‑3D/32, P‑18, P‑37, aukštimačiai PRV‑11, PRV‑16). Lietuvos karinių oro pajėgų vadai išvardyti 2 lentelėje.
1
*einantis pareigas
L: A. Gamziukas, G. Ramoška Lietuvos karinė aviacija 1919–1940 Kaunas 1999; A. Gamziukas Padangės sargyboje: Lietuvos karinių oro pajėgų dešimtmečiui Vilnius 2003, Padangių vyčiai: Lietuvos karinių oro pajėgų istorijos apybraižos 1992–2006 Kaunas 2008, Lietuvos karinė aviacija 1990–2009 Kaunas 2009, Du dešimtmečiai padangės sargyboje: Lietuvos karinės oro pajėgos 1992–2012 Vilnius 2012.
1923