Lietuvos karo invalidų sąjunga

Lietuvõs kãro invaldų sjunga veikė 1923–40. Įkurta 1923 12 08–10 Lietuvos karo invalidų suvažiavime Kaune. Steigėjai: J. Barčius, J. Jasinevičius, J. Jurevičius, J. Nainys ir J. Starkus. Sąjungai priklausė I pasaulinio karo ir Nepriklausomybės karo (1918–20) invalidai, turintys Lietuvos pilietybę. Sąjungą globojo Karo invalidams šelpti komitetas. Jos lėšas sudarė Vidaus reikalų ministerijos pašalpos, visuomenės aukos, narių mokesčiai, pajamos, gaunamos iš renginių. Sąjunga Kaune turėjo klubą, Palangoje – sanatoriją su žemės sklypu, nuomojo Žiežmarių valsčiaus dvarą, kuriame ilsėdavosi karo invalidai. Nariai ėjo garbės sargybą prie žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės paminklo. Nuo 1928 leido kasmetinį leidinį Lietuvos karo invalidas, 1936 išleido P. Šeštakausko knygą Šarvai. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą 1940 07 31 sąjungos tvarkytoju paskirtas S. Čižinauskas. 1940 09 20 uždaryta.

Lietuvos karo invalidų sąjungos nariai iš Karo muziejaus žygiuoja pakelti vėliavų prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę (1924 05 15; Vytauto Didžiojo karo muziejus)

Lietuvos karo invalidų sąjugos leidinio Lietuvos karo invalidas viršelis (1933; Tauragės krašto muziejus Santaka)

1926 sąjunga turėjo 300, 1939 – 783 narius.

Valdybos pirmininkai: J. Barčius (1924–27), P. Bizokas (1927–30), J. Jasinevičius (1930–32), A. Janušonis (1933), S. Stanaitis (1933–40).

1718