Lietuvõs keli transpòrtas
Lietuvos kelių transportas iki 1918
Pirmuose kryžiuočių žvalgų pranešimuose apie Lietuvą (Lithauische Wegeberichte) aprašomi Lietuvos gruntkeliai. Vėliau pranešimuose minimi keliai iš Klaipėdos į Žemaitiją, iš Įsruties į Kauną, Darsūniškį, Alytų ir kiti (iš viso apie 100 kelių). 14 a. Vilniui tapus Lietuvos sostine nutiesti keliai į Trakus, Kauną, Kernavę, Ukmergę, tarptautiniai keliai per Medininkus į Polocką, atšakos į Lydą, Gardiną.
16 a. svarbią reikšmę įgavo Maskvos–Poznanės kelias (nuo Medininkų nutiestas per Vilnių, Varėną, Merkinę link Gardino), nutiestas naujas kelias nuo Įsruties per Virbalį link Nemuno, o persikėlus per Nemuną Panemunės vieškeliu buvo galima patekti į Jurbarką, Kauną. Kiti svarbūs to meto prekybos keliai ėjo iš Vilniaus į Rygą (per Ukmergę, Anykščius), Karaliaučių (per Trakus, Kauną, Jurbarką), Lietuvos Brastą (per Lydą) su atšaka į Alšėnus, Naugarduką, Kijevą. Vieškeliams plėtotis svarbų impulsą davė keleivių, pašto siuntų, kitų krovinių (jau 16 a. jie buvo vežami į Krokuvą, Vieną, Veneciją) daugėjimas. Susisiekimui gerinti 1591 Seimas nusprendė nutiesti vieškelį iš Kauno į Prūsiją ir Žemaitiją.
1795 prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos per Lietuvos teritoriją pradėta gabenti ir daugelį Rusijos prekių. Tuo metu Lietuvoje jau buvo tankus vieškelių tinklas, svarbiausi – Sankt Peterburgo–Varšuvos (per Švenčionis, Pabradę, Nemenčinę, Vilnių), Vilniaus–Kauno, Varšuvos–Rygos (per Suvalkus, Marijampolę, Kauną, Šiaulius), Karaliaučiaus–Rygos (per Klaipėdą, Palangą) kelių ruožai.
Kietos dangos keliai – plentai – pradėti tiesti tik 19 a., jų tiesimas vyko lėtai. 1830–1836 nutiestas pirmasis Lietuvoje plentas Sankt Peterburgas–Varšuva ėjo per Daugpilį, Zarasus, Ukmergę, Kauną, Marijampolę, Suvalkus, turėjo atšaką nuo Marijampolės per Kybartus iki Virbalio (t. y. iki Karaliaučiaus plento). 1836–1858 nutiestas antrasis plentas Sankt Peterburgas–Ryga–Karaliaučius per Joniškį, Šiaulius, Tauragę, Pagėgius. Plentus stengtasi tiesti kuo tiesesniais ruožais, su kuo mažesnio nuolydžio įkalnėmis. Lietuvos keliai buvo geriausiai tvarkomi ir prižiūrimi visoje Rusijos imperijoje.
19 a. pabaigoje Rusija intensyviai pradėjo tiesti strateginius kelius savo vakariniame pasienyje (Alytus–Varėna–Valkininkai, Merkinė–Leipalingis–Kapčiamiestis ir kitus). 1896 Lietuvoje įregistruotas pirmasis automobilis (buvo Rusijos imperijos susisiekimo ministerijos žinioje), 1908 pradėjo veikti pirmoji reguliari autobusų linija tarp Šiaulių ir Jelgavos.
Kelių transporto plėtra 1918–1990
Per Pirmąjį pasaulinį karą daug kelių (daugiausia plentų) ir tiltų buvo sunaikinta, todėl sukūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę jos keliai buvo labai prasti. 1920 buvo 1190 km plentų, labai netolygiai pasiskirsčiusių po Lietuvos teritoriją (jų beveik nebuvo Žemaitijoje, Kėdainių, Panevėžio, Biržų, Rokiškio apskrityse). Pirmoji miesto autobusų linija paleista 1924 Kaune. 1932 Lietuvoje buvo apie 2000 automobilių, 1939 – 3100 (iš jų 720 sunkvežimių). 1933 prasidėjo reguliaresnis susisiekimas tarpmiestiniais autobusų maršrutais.
Žemaičių plento tiesimo darbai (© Tauragės krašto muziejus Santaka)
Susisiekimui su Klaipėdos kraštu pagerinti 1929 pradėtas tiesti Žemaičių plentas iš Kauno į Klaipėdą, pirmiausia jo Raseinių–Viduklės ruožas. Žemaičių plentas (Kaunas–Raseiniai–Rietavas–Gargždai, ilgis 195,5 km) iškilmingai atidarytas 1939 07 09. 1937–1939 nutiestas ir Aukštaičių plentas maršrutu Cinkiškiai (Kauno rajono savivaldybė)–Kėdainiai–Panevėžys–Pasvalys–Biržai (170 kilometrų). 1939 pabaigoje Lietuvoje (be Klaipėdos krašto) buvo apie 2200 km kelių su kieta danga.
Po Antrojo pasaulinio karo 1945 Lietuvoje tebuvo 104 km asfaltuotų kelių. Pirmiausia pradėta atstatyti pagrindinius Lietuvos plentus. 1950 Lietuvoje buvo apie 40 800 km kelių, iš jų apie 7200 km (arba 17,6 %) buvo galima važiuoti visus metus arba laikyti stabiliais oro sąlygų atžvilgiu. 1952 baigta kloti asfalto danga Vilniaus–Kauno kelyje. Pirmosios troleibusų linijos nutiestos 1956 Vilniuje, 1965 Kaune.
Sparčiai didėjant automobilių eismo intensyvumui 1970 nutiesta pirmoji moderni keturių važiavimo juostų automobilių magistralė Vilnius–Kaunas. 1970 t. p. pradėti Kauno–Klaipėdos automagistralės tiesimo darbai (šios automagistralės pagrindas buvo senasis Žemaičių plentas, bet daugelyje vietų jo ruožų trasa ištiesinta, aplenktos visos gyvenvietės), ji baigta 1987. 8 dešimtmečio pradžioje sparčiau pradėta asfaltuoti gyvenviečių gatves, 1971–1990 išasfaltuota apie 1500 km gatvių. 1980 nutiesta automobilių magistralė Vilnius–Ukmergė, 1988 ji pratęsta iki Panevėžio.
Kauno–Klaipėdos automobilių magistralė
Nepriklausomos Lietuvos kelių transportas 20 a. pabaigoje–21 amžiuje
automobilių keliai ties Trakais
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę išasfaltuota daug žvyrkelių, bet rajoniniai keliai vis dar daugiausia yra su žvyro danga. Lietuva turi gerai išplėtotą automobilių kelių tinklą, automobilių transportu pasiekiamos visos gyvenamosios vietovės. 1970 bendras kelių ilgis (metų pabaigoje) Lietuvoje sudarė 33 700 km (iš jų 13 900 km su kieta danga), 1990 – 48 734 km (39 853 km su kieta danga), 1997 – 69 243 km (61 615 km su kieta danga), 2000 – 75 243 km (68 665 km su kieta danga), 2008 – 81 030 km (71 563 km su kieta danga), 2018 – 85 572 km (71 906 km su kieta danga), 2020 – 84 769 km (72 220 km su kieta danga), 2022 – 84 221 km (73 342 km su kieta danga).
Valstybinės reikšmės automobilių kelių (jais vyksta tarptautinis, tranzitinis, turistinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas) ilgis 2018 sudarė 21 238 km (14 810 km, arba 69,7 %, – su asfalto danga, 6359 km, arba 29,9 %, – su žvyro danga, likusieji – su cementbetonio ar grindinio dangomis), iš jų – 1751 km magistralinių (iš jų 1639 km europinės reikšmės, arba E kategorijos, kelių), 4928 km krašto ir 14 559 km rajoninių kelių. 2023 pradžioje valstybinės reikšmės kelių ilgis sudarė 21 203 km, iš jų – 1751 km magistralinių (iš jų 1742 km E kategorijos), 4925 km krašto ir 14 527 km rajoninių kelių; 62 % kelių asfaltuoti.
per Dubysos slėnį nutiesta automobilių magistralė ir gruntkelis
Automagistralių ilgis 2018 buvo 324 km, 2020 – 400 km, 2023 – 400 kilometrų. Lietuvą kerta 6 transeuropiniai automobilių keliai, tarp jų E67 Via Baltica. Valstybinės reikšmės kelių tinklo tankumas 1000 gyventojų – daugiau kaip 6,32 km, 1000 kvadratinių kilometrų šalies teritorijos – 326,5 kilometro. Valstybinės reikšmės keliuose 2018 buvo įrengti 1233 tiltai, 280 viadukų, aštuonios estakados.
Be valstybinės reikšmės, yra ir vietinės reikšmės keliai – viešieji (keliai ir gatvės; nuosavybės teise priklauso savivaldybėms) ir vidaus (nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims); 2018 jų ilgis sudarė 64 334 km, 2020 – 63 532 km, 2022 – 63 018 kilometrų.
Kelių transporto priemonių skaičius 1995–2022 pateiktas 1 lentelėje, 2018 1000 gyventojų teko 439, 2020 – 486, 2022 – 507 individualūs lengvieji automobiliai. Kelių transportui tenka daugiau kaip 50 % visų rūšių transportu pervežamų krovinių ir daugiau kaip 97 % visų keleivių. 2 ir 3 lentelėse pateikti duomenys apie krovinių ir keleivių vežimo kelių transportu mastą ir apyvartą 1940–2022.
1
2
3
139
82
2271
614
-kelių transportas Lietuvoje; -automobilių transportas